Įvairiaspalvis epimedis. Sodinis hibridas

Įvairiaspalvis epimedis.

Sodinis hibridas. Augalas 35-50 cm aukščio. Lapai dvilapiai, trilapiai, pamatiniai. Žiedai 2 cm skersmens, rožiniai, su pentinu. Augalas 25-40 cm aukščio. Palaipos silpnos. Prieš susprogstant (anksti pavasarį) lapija būna rausva, o žiemą bronzinės spalvos. Žiedai dideli, kekėje 10-20 žiedų, su trumpu pentinu; taurėlapiai balti, vainikėlis sieros geltonumo. Žydėti pradeda gegužės pradžioje, žydi apie 20 dienų. Sėklas subrandina gegužės pabaigoje.

Auginama paunksnėje, pakenčia ir saulėtą vietą. Mėgsta ne per sunkią ir ne per sausą, purią, humusingą daržo žemę. Į nuolatinę vietą sodinama anksti pavasarį arba rugsėjo pradžioje 25-30 cm atstumu (i 1 m² 5-8 arba 12-16 kerų). Augalai atsparūs žiemai, tačiau augančius atšiaurioje vietoje būtina žiemai pridengti. Anksti pavasarį senus lapus reikia nupjauti.

Literatūroje rašoma, kad epimedžiai po medžiais nepersodinti gali augti 20-25 metus (jei pasodinti mažomis grupėmis – po 3-10 kerų). Papildomai tręšti nebūtina. Tik kas keleri metai. galima šakniastiebius pamulčiuoti kompostine ar durpine žeme.

Dauginama sėklomis, dalijant kerą, taip pat ūgliais.

Rūšiniai epimedžiai dauginami sėklomis. Hibridinės kilmės rūšis geriau dauginti vegetatyviškai, t. y. dalijant kerą. Norint išsiauginti daugiau augalų, rudenį pagrindinį augalą reikia supjaustyti mažais gabalėliais (su vienu pumpuru) ir šaknydinti dėžutėje arba inspekte (smėlyje). Įsišakniję augalai auginami dauginimo lysvėje, pavėsyje. Taip galima dauginti ir pavasarį.

Sodinama mišriose lysvelėse, bordiuruose, miško parkų, kalvotų vietų gėlynuose, alpinariumuose, tarp akmenų. Galima auginti tarp medžių, senuose ir naujai įrengiamuose miško parkuose, miško aikštelėse (kaip kiliminiai augalai sodinami didelėmis grupėmis).

Pomedžių plotuose epimedžius dera sodinti šalia bergenijų, indijinių žemuogenių, geltonžiedžių šalmučių, valdšteinijų ir žiemių. Šviesiame lapuočių (netgi spygliuočių) miške išauga ištisi sąžalynai.

Alpinariumuose ar kalvotose vietose sodinamos žemaūgės epimedžių rūšys su triskiautėmis žibuoklėmis, hostomis, plautėmis, raktažolėmis, uolaskėlėmis, taip pat su dekoratyvinėmis viksvomis ir kiškiagrikiais. Pavėsyje galima auginti kartu su paparčiais, astilbėmis, nemis našlaitėmis Po medžiais epdmetėmis gėlėmis, raktažolėmis, valdšteinija ir kitomis ir žemės paviršių žeme derinami su aydinčiais augalais, arba vasarą: geltonžiedžiu šalmučiu.

Pagrikiu, viršūnžiede pachizandra, plautėmis, širdžialape tijarėle, žiemėmis ir valdšteinijomis. Mūsų respublikos želdiniuose šie epimedžiai kol kas neauginami. Tai nepakeičiami augalai ūksmingoms vietoms apsodinti.

Kiekvienai rūšiai būdinga savita lapų spalva pavasarį, rudenį ir žiemą. Visuomeniniuose želdiniuose ir darželiuose siūloma auginti raudonąjį, įvairiaspalvį ir alpinį epimedžius. Šie kiliminiai augalai sodinami po netankių medžių laja. Medingi plukėmis, bergenijų trilape.