Jurginų ligos: Dėmėtligė, Bakterinis vėžys, Mozaika
Fuzarinis šakniagumbių puvinys. Iš pradžių augalai vysta, o po to nudžiūsta. Grybas vystosi ant stiebų ir šakniagumbių. Liga ypač pasireiškia žiemą sandėliuose. Šakniagumbiai vysta, paruduoja, pūva. Jų paviršiuje atsiranda pradžių baltas, vėliau rausvėjantis aptraukalas. Tai ligos sukėlėjo Fusarium grybiena su konidijomis. Grybas, grybiena ir konidijomis susiliesdamas su sveikais augalais, pastaruosius apkrečia. Liga labiau pažeidžia ne visiškai subrendusius, silpnai išsivysčiusius, mechaniškai sužalotus ir blogai išdžiovintus šakniagumbius. Kai aukšta temperatūra ir didelė oro drėgmė, nuo šios ligos sandėliuose šakniagumbiai pūva sausuoju puviniu. Jų paviršiuje tada susiformuoja rausvas apnašas.
Kovai su fuzariniu šakniagumbių puviniu rudenį jurginus reikia kasti gražiu oru ir apie 2 valandas džiovinti saulėje, o po to dar kurį laiką palaikyti pavėsyje. Žiemai sandėliuoti tik sveikus, subrendusius ir gerai išsivysčiusius šakniagumbius. Čia juos galima laikyti susluoksniuotus su smėliu, durpėmis arba su persijota smulkia akmens anglimi. Retkarčiais šakniagumbius reikia peržiūrėti ir sergančius pašalinti. Sandėliai turi būti sausi ir vėsūs (4-5° šilumos). Sodinimui atrinkti tik sveiką sodinamąją medžiagą.
Verticilinis šakniagumbių puvinys. Verticiliniu, taip pat kaip ir fuzariniu puviniu pažeisti šakniagumbiai vysta, ruduoja ir pūva. Tik verficiliniu puviniu sergančią šakniagumbių paviršiuje susiformuoja raudonai rudas arba rudas aksominis ligos sukėlėjo Verticillium laferitium Berk. valkfis, kuriame yra šio grybo konidijakočiai su sporomis.
Kovos su šia liga priemonės yra tos pačios, kaip ir kovojant su fuzariniu puviniu.
Kekerinis puvinys. Butonai, žiedai, kiek rečiau lapai iš pradžių apmiršta, o vėliau apsitraukia pilka, kekeriniam puviniui būdinga ligos sukėlėjo Botrytis cinerea Fr. pelėsio veja. Liga gali prasidėti ir sandėliuose, kai šakniagumbiai laikomi žiemą. Tada taip pat atsiranda puvinys ir ant jo pilka veja.
Kad liga neplistų, reikia rinkti ir naikinti pažeistas augalo dalis. Kitos kovos priemonės tos pačios, kaip ir kitoms, aukščiau aprašytoms jurginų ligoms.
Sklerotinis puvinys. Iš pradžių vysta, po to pūva ir žūva visas augalas arba atskiros jo dalys. Ant pažeistų vietų atsiranda balta, panaši į vatą veja, kurią sudaro ligos sukėlėjo Sclerofinia sclerotiorum (Lib.) Sacc. et Troft. grybiena. Po kurio laiko joje susiformuoja iš pradžių šviesūs, vėliau tamsėjantys skleročiai. Grybienos ir skleročių taip pat yra ir stiebo viduje. Liga pažeidžia ir šakniagumbius, ypač ją sandėliavimo metu. Ji plinta grybiena ir skleročiais. Infekcijos šaltiniu būna pažeista sodinamoji medžiaga ir užkrėsta dirva.
Kovojant su sklerotiniu puviniu, reikia kaip galima greičiau sergančius augalus kartu su aplinkine žeme pašalinti ir sudeginti; laikytis sėjomainos. Kitos kovos priemonės tos pačios, kaip ir kovojant su fuzariniu šakniagumbių puviniu.
Bakterinis vėžys. Nuo bakterinio vėžio jurginai ypač greit žūva ankstyvoje augimo fazėje. Ligos pažeisti jurginai nenormaliai šakojasi, iš pradžią nupūva atskiri stiebai, o kiek vėliau žūva visas augalas. Ant bakterinio vėžio pažeistų jurginų šakniagumbių susidaro išaugos. Jos gali būti įvairios formos ir nevienodo dydžių, kartais vidutinės bulves didumo. iš pradžių išaugų spalva nesiskiria nuo normalios šakniagumbio spalvos, vėliau patamsėja, paruduoja. Vasaros pabaigoje išaugos supūva ir nuo šakniagumbio nukrinta, užkrėsdamos dirvą bakterijomis.
Vėlesnėje augimo stadijoje užpultu jurginų antžeminės dalys lieka sveikos. Ligą galima konstatuoti, tik augalą iškasus.
Bakterinį vėžį sukelia Agrobacterium tumefaciens (Sm. et Town.) Conn. Ligos sukėlėjas yra labai plačios specializacijos parazitas. Jis, be jurginų, puola chrizantemas, pelargonijas, rožes, ligustras, bijūnus, flioksus, azalijas, įvairius vaismedžius, vaiskrūmius, be to, apynius, vynuoges, runkelius ir daugybę kitų augalų. Liga dažniau pasitaiko drėgnose dirvose. Ji plinta su apsikrėtusiais šakniagumbiais, be to, išsilaiko dirvoje sergančių augalų liekanose. Bakterijos į augalą patenka per šakniagumbio žaizdeles bei nežymius įdrėskimus. Augalo audiniuose jos labai greit dauginasi, ir poveikyje susidaro išaugos. Bakterijoms plisti nuo vieno augalo šaknų bei antžeminių dalių ant kito padeda įvairūs dirvoje esantys kirminai, kenkėjai, taip pat jas ištaško stiprūs lietaus lašai.
Svarbiausios kovos su bakteriniu vėžiu priemonės yra sveikų, neapsikrėtusių šakniagumbių sodinimas į švarią, neapkrėstą dirvą. Nesodinti 3-4 metus į lauką, kuriame buvo pastebėti bakterinio vėžio pažeisti jurginai bei kiti aukščiau išvardinti bakteriniam vėžiui jautrūs augalai. Jurginų bei kitų šiai ligai jautrių gėlių neauginti sunkiose ir drėgnose dirvose. Nepertręšti azoto trąšomis; naikinti dirvos kenkėjus; persodinant stengtis nepažeisti šakniagumbių; sergančių šakniagumbių nesandėliuoti kartu su sveikais. Sergančius augalus išrauti ir sunaikinti.
Mozaika. Priklausomai nuo veislės ligos simptomai įvairūs. Vienų veislių sergančių jurginų lapai būna beveik gelsvi, kitų deformuojasi lapalakštis. Paprastai tokių augalų lapai susiraukšlėja, neišsivysto. Vietoj lapų atsiranda daug šoninių ūglių su sutrumpėjusiais tarpubambliais. Augalas būna žemaūgis, kelis kartus mažesnis už sveiką. Žiedkočiai irgi sutrumpėja, ir tokie žiedai netinka skynimui. Ant pačių žiedų ligos simptomai mažai pastebimi, nes spalva nesiskiria nuo sveikų. Kartais žiedas esti deformuotas ir smulkus. ilgainiui sumažėja sergančių jurginų šakniagumbiai.
Ligos sukėlėjas — virusas Dahlia virus 1 (Brandenburg) Smith.
Liga išplatinama, dauginant jurginus vegetatyviniu būdu. Ligos pernešėjai yra įvairūs amarai.
Dauginti tik sveikus šakniagumbius. Sergančius augalus būtina pašalinti. Panaudoti termoterapiją (sergančius jurginų šakniagumbius kaitinti 35–38’C temperatūroje 10-20 dienų laikotarpyje arba 1 val. 50-60°C vandenyje). Ūgliai, išaugę po šakniagumbių kaitinimo, gali būti naudojami dauginimui. Kovoti su amarais.
Žieduotoji dėmėtligė. Ant lapalakščio — netaisyklingos formos koncentriškos dėmės ir zigzagiškas piešinys. iš pradžių šios dėmės būna šviesios, gelsvai žalios, rečiau geltonos, vėliau nekrotizuojasi. Lapo forma nepakinta, vystymosi sutrikimų irgi nepastebima. Kartais ant lapų gali būti ir kitokių simptomų: silpnai chlorotiškas ąžuolo lapo pavidalo piešinys, kuri sudaro vos pastebimi chlorotiniai pusiau apskritimai ir apskritimai ir ryški mozaika.
Ligos sukėlėjas — virusas Lycopersicum virus 3 (Brittlebank) Smith. Liga plinta dauginamąja medžiaga ir amarais.
Sergančius augalus būtina pašalinti. Dauginimui naudoti sveikų augalų šakniagumbius; kovoti su amarais; naudoti termoterapiją.