Categories
Gėlių ligos KALIJA

Kalijos kenkėjai ir ligos

Fitoftorozė. Liga dažniausiai pasitaiko šiltnamiuose žiemą. Kalijų lapai gels­ta, augalai nežydi. Vietoj normalių žiedų susidaro trumpais kotais neprasisklei­dę butonai. Tokie augalai lengvai iš dirvos išsirauna. Jų šaknys būna dėmėtos rausvomis dėmėmis, o jų audiniai vietomis būna sukietėję. Sergantieji augalai ne žūva, bet skursta.

Ligos sukėlėjas — grybas Phytophthora richardia Buism.

Kovos priemonės tokios pat, kaip ir kovojant su kalijų bakteriniu puviniu (žr. žemiau).


Filostiktozė. Ant lapų tamsiai rudos didelės apskritos arba elipsio formos dėmės, išsidėsčiusios koncentriškais ratais, apjuostos geltonu pašviesėjusio audinio ratu. Ant lapkočių ir žiedkočių taip pat susidaro tamsios dėmės, tačiau jos kiek kitokios — pailgos ir šiek tiek įdubusios.

Ligos sukėlėjas — grybas Phyllosticta richardiae Brooks.

Kovos priemonės – kovojant su šia liga, reikia sodinti augalus ne per tankiai, gerai vėdinti šiltnamius, laistant nepilti vandens ant augalų, purkšti vario preparatais arba cinebu.


Cerkosporozė — koncentriškos, tamsiai rudos su baltu apnašu centre dėmės.

Ligos sukėlėjas — grybas Cercospora richardiae Atk.

Kovos priemonės tos pačios, kaip ir filostiktozei (reikia sodinti augalus ne per tankiai, gerai vėdinti šiltnamius, laistant nepilti vandens ant augalų, purkšti vario preparatais arba cinebu.).


Gleosporiozės požymiai—didelės, iš pradžių geltonos, vėliau rudos dėmės.

Ligos sukėlėjas — grybas Gloeosporium callae Oud.

Kovos priemonės tokios pat, kaip ir filostiktozei (reikia sodinti augalus ne per tankiai, gerai vėdinti šiltnamius, laistant nepilti vandens ant augalų, purkšti vario preparatais arba cinebu.).


Bakterinis puvinys. Kalijų bakteriozė pirmiausia pasireiškia ant apatinės augalo dalies. Esant palankioms drėgmės ir temperatūros sąlygoms, puvinys greit plečiasi, apimdamas tiek antžemines augalo dalis, tiek ir šaknis. Lapai pašviesėja, pasidaro rudai dėmėti. Lapų pakraščiai vysta ir sudžiūsta. Žiedai kartais lieka sveiki, tačiau dažniausiai yra mažesni, neišsivystę arba žydi po lapais. Dar dažniau žiedai darosi dėmėti vandeningomis, vėliau ruduojančiomis didesnėmis ar mažesnėmis dėmelėmis. Esant drėgnam orui, lapai ir žiedstiebiai šlapiai pasidaro gleivėti, suminkštėja jų apatinė dalis, dėl to lapai bei žiedstiebiai links­ta ir išvirsta iš pagrindo. Ant šaknų atsiranda minkštos vandeningos arba sukie­tėjusios rudos dėmės, kurios nuo sveiko audinio labai ryškiai atsiribojusios. Kiek vėliau šaknys paruduoja ir šlapiai pūva.

Puvinio šaltinis

Kalijų puvinį sukelia bakterija Erwinia aroideae (Town.) Holl. Pagrindinis ligos sukėlėjo išplitimo šaltinis yra sergantys kerai ir sergančių augalų sėklos. Vegetacijos metu puvinio sukėlėjus nuo vieno augalo ant kito gali pernešti vabz­džiai ir per kelias dienas susargdinti daug naujų augalų. Kartais bakterijos per­žiemoja dirvoje su sergančių kalijų liekanomis. Bakterijos, sukeliančios kalijų pu­vinį, gali parazituoti ir ant kai kurių daržovių ir su sergančiomis liekanomis per­žiemoti dirvoje, ypač šiltnamio sąlygomis.

Pasodinus ligos pradais apsikrėtusias kalijas arba sveikas į apkrėstą dirvą, jei aukštesnė temperatūra, bakterijos labai greit dauginasi ir per 3-4 dienas gali supūdyti visą augalą. Kai sąlygos nėra palankios, liga pasireiškia ne taip staigiai. Jei dirva sausa; puvinio dėmelės ant šaknies gumbo apdžiūsta ir nebesiplečia.

Kaip kovoti su kalijų puviniu

Viena iš svarbiausių kovos su kalijų bakteriniu puviniu priemonių— sėti svei­kas sėklas, išaugintas sveikų augalų, sodinti tik sveikus kerus. Kerą padalinti labai atsargiai, nepažeisti, nes, pažeidus vadinamąją mėsingąją kero dalį, susidaro vi­sos galimybės ne tik bakteriniams, bet ir kitokios kilmės puviniams plisti.

Gerų rezultatų duoda kerų dezinfekavimas prieš sodinimą. Dezinfekuoti ga­lima 1 valandą formalinu (250 ml 40% formalino dešimčiai litrų vandens), arba 1 valandą 49-50° vandenyje.

Sergančias kalijas reikia išrauti su žemėmis ir sunaikinti, kad neapsikrėstų šalia augantys augalai. Nesodinti kalijų tankiai. Žemę, kurioje augo sergančios kalijos, prieš sodinant naujas kalijas, būtina pakeisti arba išdezinfekuoti.


Mozaika. Ant augalo lapų būna aiškiai matomos baltos dėmės ir juostos, kurios yra išsidėsčiusios pagal lapo gyslas. Lapalakštis dažniausiai būna iškraipytas, su­sisukęs. Ant žiedkočių taip pat pastebimi šviesūs dryžiai. Šviesios dėmės būna jau ant žalių žiedinių pumpurų, iš kurių išauga nenormalios formos žiedai.

Ligos sukėlėjas — virusas.

Kovojant su šia liga, būtina pašalinti sergančius augalus. Dauginimui naudoti tik sveikų augalų atžalas.

Daugiau temų susijusių su kalijomos: Kalija žydinti kambarinė gėlė | KALIJŲ dauginimas „miegančiaisiais“ vaikais