KALIJŲ dauginimas „miegančiaisiais” vaikais

Dauginimas „miegančiaisiais” vaikais. Iš vaikų išaugę kalijos būna daug produktyvesnės negu iš silpnų ūglių. Vaikus galima atskirti augalą iškasus ar­ba nuo jo tiktai atkasus žemę. Tuo atveju, kai vaikai atskiriami iškasus auga­lą ir po to vėl pasodinus, jie žydi tiktai 40-60% , todėl geriau atskirti augalų neiškasant.

Paprastai „miegančiaisiais” vaikais kalijos dauginamos rugpjūčio—rugsė­jo mėn., jų genėjimo metu. Prieš 3-4 d. iki vaikų atskyrimo nuo motininių augalų pastaruosius reikia gausiai palaistyti. Anksčiau laistyti nepatariama, nes tai gali sužadinti ant motininių augalų esančių vaikų augimą. Palaisčius žemė aplink augalus supurenama ir nuo šakniastiebių atkasama 6-8 cm gyliu. Visi silpni ūgliai nuo motininio augalo šakniastiebio nulaužiami ir pašalinami, o dauginimui atskiriami 0,5-1,5 cm dydžio „miegantys” vaisiai.

Nuo vieno 3-4 metų kero galima atskirti iki 50 vaikų. Jeigu atskirtų vaikų iš karto pasė­ti neplanuojama, jie sudedami j pikavimo dėžutes. Prieš tai ant jų dugno užbe­riama 2-3 cm storio durpių sluoksnis, ant jo sudedami vaikai ir, vėl užbėrus durpių, gausiai palaistoma. Taip sudėtus nepasodintus vaikus galima išlaiky­ti iki 2 mėn.

Paprastai kalijų vaikai sėjami stelažą, kuriame prieš tai augo kokie nors augalai. Todėl viršutinį 10 cm storio substrato sluoksnį reikia nuimti ir paša­linti. Tada ant stelažo užpilama komposto (10 kg/m²), o ant viršaus 10 cm sto­rio sluoksnis žemių mišinio. Jis paruošiamas iš inspektinės žemės, smėlio ir durpių (3:1:1), i kurį pridedama (g/m³):

kalio druskos                         1000                              cinko sulfato                         2

kalcio monofosfato              1000                               vario sulfato                         2

amonio sulfato                     1000                                molibdeno sulfato              2

magnio sulfato                       300                                boro rūgšties                        2

Ant stelažo užpylus pguoštų žemių mišinio ir jį išlyginus, 15 cm atstumu padaromos 5-7 cm gylio vagutės, į jas išdėliojami kalijų „miegantys” vaikai ir užberiama 4-5 cm storio purios žemės sluoksnis. Sėjos tankumas priklauso nuo to, kaip numatoma kalijas auginti. Jeigu augalai stelaže auga iki persodinimo į nuolatinę vietą, sėjama 10 vnt. į 1 išilginį metrą, o jeigu po keleto mė­nesių numatoma tolimesniam auginimui perkelti į kitą vietą — po 50 vnt./m dėžutes sėjama tankiau.

Pasėliai gausiai laistomi ir stebima, kad šiltnamio tem­peratūra nebūtų žemesnė kaip 8°C. Tokiomis sąlygomis vaikai greitai išleidžia šaknis ir po poros savaičių pradeda augti žvynai. Paprastai išaugęs trečias ar ketvirtas žvynas jau išlenda iš žemės ir pažaliuoja, o vėliau pradeda augti ir asimiliuojantys lapai. Iš tankaus pasėlio sėjinukus reikia persodinti kol dar funkcionuoja apatiniai lapai. Geriausia juos persodinti iki lapkričio pabaigos.

Žiema ir pavasaris

Žiemą ir pavasarį jauni augalai reguliariai laistomi, purenama žemė. Jų genėti nereikia. Išsisukus antrajam tikrajam lapui, kartą per mėnesį patręšia­ma 0,15-0,2% kalio ir azoto trąšų tirpalais. Jauni augalai gerai vystosi esant naktį 12-15°C, o dieną 17-20°C šilumos, priklausomai nuo šviesos sąlygų. Ilgesnį laiką esant tiktai apie 4°C šilumos, jaunos kalijos blogai auga. Pirmuo­sius dvejus metus „miegančiaisiais” vaikais padaugintos kalijos auginamos be poilsio. Vasarą jos intensyviai auga, todėl būtina laistyti ir pritemdyti nuo tie­sioginių saulės spindulių.

Daugiau apie gėlę: Kalijos kenkėjai ir ligos | Kalija žydinti kambarinė gėlė

Šaltinis: wikipedia