Kardelių ligos
Fuzariozė (Fusarium sp.).
Smarkiai apsikrėtę augalai suserga tik sudygę, mažiau apsikrėtę suserga vėliau. Pažeisti kardeliai gali normaliai augti iki žydėjimo, tik žiedkotis išauga kreivas. Žiedai neišsiskleidę nudžiūsta. Dar būna ir paslėpta fuzariozės infekcija. Kardeliai gali keletą metų augti be jokių ligos požymių. Tik susikaupus didesniam kiekiui infekcijos ir esant palankioms meteorologinėms sąlygoms, jie gali susirgti. Sandėliuose fuzariozės pažeistas gumbasvogūnis pūva, jo dalis sudžiūva arba susidaro mumija. Pasitaiko atvejų, kai iš pažiūros sveiki gumbasvogūniai visai nedygsta.
Kovos priemonės. Sodinti tik sveikus, fuzariozės nepažeistus gumbasvogūnius. Reikia taikyti sėjomainą. Į tą pačią dirvą kardelius sodinti ne anksčiau kaip po 4-5 metų. Prieš sodinimą gumbasvogūnius beicuoti kalio permanganatu (1-1,5 g litrui vandens), laikant juos 2 valandas tirpale, granozanu (3 g apvelti 1 kg gumbasvogūnių) arba 50% TMTD beicu (6 g 1 kg gumbasvogūnių). Vegetacijos metu smarkiai sergančius, pageltusius, taip pat su neišsivysčiusiais ir kreivais stiebais augalus reikia išrauti ir sudeginti. Rudenį gumbasvogūnius kasti gražiu oru ir gerai išdžiovinti. Žiemą juos laikyti vėsioje, sausoje, gerai vėdinamoje patalpoje, sumaišius su smulkia persijota akmens anglimi.
Kekerinis puvinys (Botrytis gladiolorum Timm.).
Antroje vasaros pusėje ant kai kurių augalų atsiranda nežymių, balzganų, smulkių dėmelių. Vėliau augalai pagelsta ir apsitraukia pilka pelėsio veja. Sandėliuose pažeisto gumbasvogūnio viduryje susidaro sausas puvinys, jo dugnas įdumba. Labiau pažeistų gumbasvogūnių vidus taip išpūva, kad net pirštu lengvai galima pradurti skylę, tuo tarpu aplinkiniai audiniai dar būna sveiki. Drėgnesnėje aplinkoje pažeisti audiniai apsitraukia būdinga kekeriniam puviniui pilka konidijakočių veja.
Kovos priemonės. Tos pačios, kaip ir su fuzarioze.
Septortozė (Septoria gladioli Pass.).
Vasarą, apie rugpjūčio mėn. vidurį, ant kardelių lapų atsiranda purpuriškai rudų dėmių, kurių šviesesniame viduryje matyti juodi taškeliai — grybo vaisiakūniai. Liga ypač smarkiai pažeidžia šakniagumbius sandėliuose. Ant jų atsiranda raudonai rudų, vėliau patamsėjančių dėmių, kurių viduje taip pat susiformuoja grybo vaisiakūniai. Labai pažeisti gumbasvogūniai sukietėja, virsta kietomis mumijomis.
Kovos priemonės. Tos pačios, kaip ir su fuzarioze.
Sklerotinis puvinys (Sclerotinia gladioli (Mass) Dray.).
Pažeisti augalai iš pradžių gali nesiskirti nuo sveikų, tačiau, nulupus vieną kitą lapą, jų stiebai prie pagrindo būna lyg nusėti mažais grūdeliais grybo skleročiais. Pažeistų augalų lapai dažniausiai vysta, stiebas pūva ir lūžta. Sandėliuose ant gumbasvogūnių atsiranda didelių, tamsių, beveik juodų dėmių.
Kovos priemonės. Tos pačios, kaip ir su fuzarioze.
Rauplės (Pseudomonas marginata (Mc. Cull.) Stapp.).
Vegetacijos metu apatinėje mėsingojo augalo dalyje matyti smulraudonai rudų dėmelių, kurios drėgnu oru virsta šlapiu puviniu. Ant gumbasvogūniu, taip pat atsiranda smulkių, iki 0,5 cm didumo, rudų žaizdelių. Ant žvynelių pastebima juodų mažų dėmelių. Liga persiduoda per gumbasvogūnius ir ilgai išsilaiko dirvoje.
Kovos priemonės. Tos pačios, kaip ir su fuzarioze.
Mozaika.
Tai virusinė liga. Ant pažeistų lapų atsiranda savotiškas mozaikiškas piešinys. Liga persiduoda ir žiedynams. Pažeisti žiedai netaisyklingai išsivysto. Ant vainiklapių pastebimi balti arba žalsvi dryžiai. Pažeistų augalų gumbasvogūniai kasmet vis smulkėja ir palaipsniui jau pradeda neišauginti žiedkočių.
Kovos priemonės. Šalinti sergančius augalus. kinti amarus — virusinių ligų pernešėjus.