Kodėl gėlės gali blogai augti?
Šiltnamių statyba brangiai kainuoja, todėl norima greitai padengti išlaidas ir gauti pelno. Tačiau ne visada tai pavyksta. Neretai nauji šiltnamių ūkiai, pradėję auginti gėles, iš karto patiria nemaža nesėkmių, gėlės išauga nekokybiškos, mažas jų derlius, o kartais pražūva net ištisi jų plotai. Nesėkmių priežastys gali būti įvairios.
Blogai įrengti šiltnamiai.
Jie nepritaikyti optimaliam šiltnamio mikroklimatui sudaryti.
1. Neįrengtas drėgmės reguliavimas.
2. Neįrengtas šiltnamio pritemdymas.
3. Nešildomas substratas. Gerai, kai substrato šildymas būna įrengtas atskirai nuo šiltnamio šildymo, kad vasarą galima būtų šildyti tiktai substratą. Tai ypač svarbu ne tiktai auginant gerberas, anturius bei meilenius, bet ir auginiams įšaknyti, daigams bei sėkloms išauginti. Be to, substratą pravartu pašildyti ir masiškai sodinant augalus žiemą kol jie prigis.
4. Neįrengtas vandens šildymas, nes tiek žiemą, tiek ir vasarą augalus reikia laistyti iki 18-20°C pašildytu vandeniu.
5. Netinkama šiltnamio temperatūra. Kai šiltnamyje dėl kuro stokos ar prastų konstrukcijų negalima sudaryti tinkamos temperatūros, reikia parinkti tokius augalus, kuriems nereikia daug šilumos. Rudenį šiltnamiuose būtina laiku įjungti šildymą, ypač rožėms. Mažuose šiltnamiuose paprastai santechnikas nedežuruoja, todėl neprižiūrima temperatūra svyruoja, gali būti žemesnė arba aukštesnė už optimalią. Geriausia, kai temperatūra reguliuojama automatiškai. Neretai mažiau patyrę gėlininkai augalų augimą bei žydėjimą skatina keldami temperatūrą, tačiau reikiamo efekto nesulaukia, o vietoje to išauga „akli” žiedpumpuriai (rožių, tulpių), žiedkočiai ištįsta.
Netinkamas substratas.
Jis turi būti neužterštas. Geriausia kai substratas iš¬kaitinamas vandens garais. Jeigu jis nenaudojamas tas pats, o kaskart keičiamas, žemę reikia imti iš tų plotų, kuriuose nebuvo vartoti herbicidai.
Netinkamai vartojami chemikalai.
Svarbu ne tiktai laikytis nurodytų chemikalų dozių, bet ir žinoti, kad ne visi augalai į juos vienodai reaguoja. Jautriausi yra jauni, atželiantys ir žydintys. Chemikalais negalima purkšti nei laistyti neprigijusių augalų. Visus naujus chemikalus būtina pabandyti atskirai ant mažo augalų kiekio prieš tris dienas iki planuojamo purškimo, nes pažeidimai išryškėja tiktai po kiek laiko. Apnuodyti augalai atrodo suvytę, su¬glebę, gali nederėti, neišsiskleisti žiedpumpuriai. Purkšti iš vakaro palaistytus augalus. Vario ir sieros turintys chemikalai greičiau augalus apdegina, esant žemai temperatūrai.
Herbicidai — pavojingi chemikalai, todėl jais negalima purkšti prie šiltnamių, nes su lietaus vandeniu gali į juos patekti. Yra buvę atvejų, kai durpynuose krūmai ir žolės buvo purškiami herbicidais, todėl iš ten paimtose durpėse pasodintos gėlės žuvo.
Netinkamai tręšiama.
Geriausia vadovautis agrocheminės laboratorijos duomenimis. Tokių galimybių neturint, tenka orientuotis pačiam gėlininkui. Reikia atsiminti, kad svarbu žinoti ne tiktai makro ir mikro trąšų kiekį, bet ir trąšų formą. Pavyzdžiui, žiemą, tamsiu metu sulfatais ar amoniakiniu azotu gėlių tręšti negalima, tuo tarpu pavasarį jauniems augalams šios trąšos labai tinka. Gėles, kurios jautrios fluorui (frezijas, lelijas) vietoje superfosfato geriau tręšti monokalcio fosfatu. Reikia atsiminti, kad pertręšti augalai atrodo kaip sergantys. Šiltnamyje augančių augalų negalima barstyti sausomis trąšomis. Jas reikia ištirpinti vandenyje (neviršijant 0,2 % koncentracijos) ir laistyti. Gaminant trąšų tirpalą, būtina laikytis trąšų ir mikroelementų tirpinimo ir jų tirpalų supilstymo tvarkos.
Blogi sodmenys.
Labai svarbu, kad sodmenys būtų sveiki, nesumedėję, nesuvytę. Pasodinti nekokybiški sodmenys blogai auga, nesišakoja. Sodinti paruoštų augalų negalima laikyti net specialiai įrengtose patalpose, reikia juos kuo greičiau pasodinti. Prieš įsigyjant naują kultūrą, gėlininkui apie jos auginimą būtina pasiskaityti literatūroje.
Gėlininko kvalifikacija.
Lietuvoje aukštos kvalifikacijos gėlininkai neruošiami, todėl jais dirba persikvalifikavę kitų specialybių žmonės. Jiems nuolat tenka gilinti žinias ir meistriškumą, daug skaityti, taikyti mokslo pasiekimus praktikoje, kreiptis patarimo į profesijos draugus ir neatsakyti jiems pagalbos. Tačiau šito gėlininkui dar maža. Archimedas sakė: „Duokite man atramos tašką ir aš pajudinsiu žemės rutulį”. Gėlininkui toks atramos taškas yra su juo kartu dirbantys žmonės.
Šaltinis: vikipedija