Jos gausiai žydi, o jų galima rasti įvairių spalvų. Petunija turi trimitų formos žiedus ir šakotus lapus, kurie yra plaukuoti ir šiek tiek lipnūs. Petunijų gentyje yra didelė įvairovė. Dauguma jų parduodamos kaip hibridai ir gali turėti viengubus arba dvigubus žiedus, raukšlėtus arba lygius žiedlapius, dryžuotas, žilas arba vienspalves spalvas, kalninį arba kaskadinį augimo būdą ir net kvapą.
Petunijos yra greitai augantys augalai, kurie daugelyje vietovių iki vėlyvo pavasario pasiekia visą savo dydį. Kada sodinti petunijas, priklauso nuo jūsų vietovėje numatomos paskutinių pavasario šalnų datos; augalai neturi būti veikiami šalnų. Kad petunijos žydėtų visą vasarą, galite pasirūpinti, kad joms užtektų saulės, vandens ir trąšų, nubraukti nužydėjusius žiedus ir patrumpinti išretėjusius augalus. Šalto klimato zonose petunijos yra vienmetės ir auga tik vieną vegetacijos sezoną. Šiltesnėse augimo zonose petunijos atželia kasmet, bet vis tiek neilgai - apie trejus metus. Tačiau jos savaime užsiaugina sėklas, kad augtų ir toliau.
Yra daug petunijų rūšių, kurios skiriasi išvaizda ir priežiūros poreikiais. Kai kurios iš jų klasifikuojamos pagal savybes, pavyzdžiui, žiedų formą, dydį ir spalvą. Pagal šias savybes sudarytos šios pagrindinės grupės.
Petunijų priežiūra - tai veiksmai, kurių sodininkai imasi siekdami užtikrinti, kad petunijos būtų sveikos ir žydėtų. Karštu vasaros oru petunijos gali nustoti žydėti, jei temperatūra yra per aukšta, o saulė per ryški. Augalus reikia reguliariai laistyti ir maitinti visą vegetacijos sezoną (nuo pavasario iki rudens). Be to, jie gali būti apsaugoti nuo ekstremalių oro sąlygų, pavyzdžiui, perkelti petunijas vazonuose į apsaugotą vietą arba laikinai uždengti petunijas gėlynuose.
Dauguma petunijų veislių pageidauja, kad saulėje būtų ne mažiau kaip šešias valandas per dieną, tačiau per vasaros karščius dalinis pavėsis gali padėti joms išlikti gaivioms ir geriau žydėti.
Petunijoms patinka gerai drenuota ir lengva, šiek tiek rūgštaus pH dirva. Jos gali pakęsti įvairius dirvožemio tipus, tačiau geriausiai auga gerai drenuotame ir šiltame dirvožemyje. Auginant lauke, petunijas reikėtų sodinti maždaug pėdos atstumu viena nuo kitos.
Kad petunijos būtų sveikos ir laimingos, svarbu jas laistyti. Be to, per daug laistant, augalai gali būti permirkę ir turėti mažai žiedų. Jei norite tinkamai laistyti petunijas, kai nėra lietaus, kas savaitę pamirkykite dirvožemį 2-5 cm vandens, o jei augalai auginami vazonuose, stenkitės juos laistyti dažniau ir giliau.
Ideali temperatūra petunijoms yra apie 16-24 dieną ir apie 13-18 naktį. Petunijos gali pakęsti ir žemesnę nei 4 temperatūrą, tačiau dėl mažos drėgmės gali susirgti augalų ligomis.
Sodinimo metu petunijas tręškite subalansuotomis trąšomis. Liepą ir rugpjūtį kas dvi-tris savaites tręškite skystomis trąšomis, skirtomis žydintiems augalams.
Genėjimas - tai sodininkystės metodas, naudojamas siekiant paskatinti augalus labiau šakotis ir būti pilnesniems. Tai priklauso nuo augalo, bet kai kuriuos augalus galima genėti kelis cm ar mažiau, o kitus gali prireikti genėti perpus.
Petunijas galima dauginti rudenį nupjaunant stiebų dalis nuo sveikų augalų. Taip dauginant petunijas galima išsaugoti retas veisles ir leisti sodininkams auginti jas per žiemą patalpoje, o pavasarį sodinti lauke.
Nupjaukite sveiką maždaug 15 cm ilgio stiebo dalį. Rinkitės žalią, elastingą stiebą, o ne senesnį ir labiau sumedėjusį. Nuo apatinės stiebo pusės pašalinkite lapiją. Norėdami įsišaknyti pjūvį, jo galą pamerkite į šaknų hormoną. Pasodinkite stiebą į nedidelį indą, pripildytą sudrėkinto vazonų mišinio, ir pastatykite jį šviesioje, netiesioginėje šviesoje. Auginimo terpę palaikykite drėgną, ir šaknys turėtų išaugti per kelias savaites.
Petunijų sėklas pradėkite auginti likus bent 10-12 savaičių iki numatytų paskutinių šalnų jūsų zonoje. Petunijų sėklas sėkite ant drėgno sėklų mišinio. Švelniai jas prispauskite, bet neužkaskite. Joms sudygti reikia šviesos. Tada indą uždenkite permatomu plastiku ir pastatykite šiltoje vietoje, bet ne tiesioginiuose saulės spinduliuose. Daigus turėtumėte pamatyti per 7-10 dienų. Kai daigai pasirodys, nuimkite plastiką. Kai daigai turės tris tikruosius lapelius, juos galima persodinti į nuosavus vazonėlius, kol bus pasiruošę persodinti į lauką.
Tai klausimas, kai kalbama apie petunijų auginimą. Nors vazonuose jos gali atrodyti pilnesnės ir spalvingesnės, joms reikia daugiau vietos nei gėlynuose. Tinkamiausias dydis - 30 cm pločio ir gylio indas, kuriame turi būti geras drenažas. Tinka bet kokia vazono medžiaga, tačiau, kad neperkaistų šaknys, rinkitės šviesios spalvos vazoną. Kad nereikėtų persodinti, geriausia pradėti nuo tokio indo, į kurį tilptų subrendusios petunijos, kad nereikėtų jų persodinti. Šaknų pertraukimas augimo sezono metu gali trukdyti žydėjimui.
Kaip paskatinti petunijų žydėjimą vasarą, pirmiausia priklauso nuo to, kada jos pradeda žydėti, nors tinkamomis sąlygomis jos gali žydėti nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Kai kurioms senesnėms petunijų veislėms, kad jos žydėtų visą vasarą, paprastai reikia nukirpti galvą (pašalinti nužydėjusius žiedus). Tačiau daugeliui naujesnių veislių nereikalaujama nuleisti galvučių, tačiau jos vis tiek bus naudingos, kad žydėtų maksimaliai gausiai. Jei norite, kad petunijos savaime užsiaugintų sėklas, palikite panaudotus žiedus ant augalo. Tačiau jei norite, kad visa augalo energija būtų skirta optimaliam vieno sezono žydėjimui, o taip paprastai būna, jei auginate vienmetę petuniją, idealiai tinka nupurkšti lapus. Ilgaamžių petunijų genėjimas vasaros viduryje skatina šviežią, sveiką augimą, todėl jos labiau šakojasi ir žydi.
Petunijos paprastai yra lengvai auginami augalai, kurie dažnai žydi, tačiau retkarčiais gali kilti problemų. Šias problemas paprastai galima išspręsti taikant įprastus priežiūros būdus. Petunijų žiedai ar lapai gali nuvysti dėl įvairių priežasčių, tačiau dažniausiai jos nuvysta dėl augalams tiekiamo vandens kiekio. Jei dirva nėra drėgna, augalus laistykite saikingiau. Petunijų stiebai dažnai būna kojoti, tačiau tai galima lengvai pašalinti reguliariai nužydint žiedus ir patrumpinant stiebus. Jei ir tai nepadeda petunijoms sustiprėti, stiebus galite patrumpinti iki 5-7 cm ilgio. Augalui ataugus, jis taps ne toks žemas.
Petunijos grybinėmis ligomis serga retai. Kartais ant lapų galima pamatyti rudas arba pilkšvas dėmes, kurias sukelia grybai Phylosficfa pefuniae Sneg. arba Ramularia pefuniae Cke Kovojant su šiomis ligomis, reikia nuskinti ir sunaikinti sergančius lapus ir purkšti augalus vario preparatais, cinebu arba kaptanu.
Sergančių augalų lapai būna išmarginti žaliomis arba geltomis dėmėmis. llgainiui dėmės apmiršta. Ligotų augalų augimas būna sutrikęs, lapai stipriai garbanoti. Kai kurių veislių jaunų lapų pakraščiai būna užsirietę į viršų ir turi šaukšto formą. Ant iškraipytų vainiklapių pastebimos netaisyklingos pilkšvos dėmės ir dryžiai.
Ligos sukėlėjas— virusas Nicofiana virus 1 (Mayer) Smith.
Virusas lengvai persiduoda per sultis. Atliekant priežiūros darbus, gali būti mechaniškai pažeisti sergantys ir sveiki augalai. Sergančiu augalų sultys per inventorių, darbo įrankius, darbininkų rankas patenka ant mechaniškai sužeistų sveikų augalų ir pastarieji užsikrečia. Šis virusas yra labai paplitęs. Jis sutinkamas net ant 221 rūšies augalų, iš kurių daugiau kaip 40 rūšių dekoratyviniai augalai. Šiltnamiuose, kur auginti kartu ir pomidorai, ypač galima šio viruso infekcija, nes pomidorai labai serga mozaika. Jie patys yra šio viruso rezervatoriai (maitintojai), gali užkrėsti dekoratyvinius augalus ir užsikrėsti nuo jų. Kovojant su mozaika, būtina sunaikinti sergančius augalus, o darbo įrankius dezinfekuoti 5% natrio trifosfato tirpalu.
Lapu gyslelės smarkiai pašviesėjusios. Kartais jos būna apsuptos tamsiai žalių lapo plotelių. Sergančių augalų stiebo tarpubambliai būna sutrumpėję, žiedai pasidaro šlakuoti, nes ant jų vainiklapių susidaro dryžiai ir koncentriškos dėmės.
Ligos sukėlėjas — virusas Solanum virus 2 (Orton) Smith. Virusą platina amarai. Jie, maitindamiesi sergančių ir sveikų augalų sultimis, pasfaruosius užkrečia. Petunijos šiuo virusu gali užsikrėsti nuo bulvių. Kovojant su šia liga, reikia pašalinti sergančius augalus. Kovai su amarais galima naudoti anabazino sulfatą (0,4% muilo ir 0,2% preparato litrui vandens).
Ligos pavadinimas yra kilęs dėl susidariusios ant lapų žvaigždėtos mozaikos. Sergant šia liga, lapai labai garbanoti, matyti nekrozės, iškraipymai, sutrikęs augimas. Ligos sukėlėjas — virusas Lycopersicum virus 4 Smith. Ligą platina amarai, taip pat dirvoje esantieji mikroorganizmai. Todėl būtina kovoti su amarais ir dezinfekuoti dirvą.
Ant augalo lapų— nedideli chlorofiški pašviesėjimai ir silpnai mozaikiškas dėmėtumas. Veislių, turinčių tamsiai raudoną žiedų spalvą, vainiklapiai netaisyklingai išmarginti ryškiomis, melsvai juodomis dėmėmis ir dryžiais. Ligos sukėlėjas — virusas Brassica virus 2 Smith. Kovojant su šia liga, sergančius augalus būtina pašalinti.
Gvaizdūnės (zinijos) Diegavirtė. Daigą apatinė stiebelio dalis patamsėja, pūva, kartais stiebelis pasidaro siūliškas, įsmaugtas, stikliškas. Dalis daigų žūva. Ligos sukėlėjai—įvairių genčių grybai: Fusarium, Pythium, Alternaria, Rhizoctonia ir kt. Vieni jų plinta su sirgusią augalą sėklomis, kitais apsikrečia daigai iš dirvos. Alternariozė. Liga pasireiškia ant lapą …
[lc_the_thumbnail size= 'post-full' class = "w-100 min-vh-25 min-vh-md-50 mb-n7" style="max-height: 400px;object-fit: cover;"] [lc_the_title link=0] [lc_the_date] [lc_the_terms taxonomy=category class="" link_class="badge bg-primary rounded-pill link-light text-decoration-none"] Nors Sanvitalija paprastai vadinama šliaužiančiąja cinija, ji skiriasi nuo tikrųjų cinijų, priklausančių Zinnia spp. genčiai. Be to, ilgesnis žydėjimo laikotarpis ir spalvingų …
Žioveinis (Antirrhinum Desf.) Žolinis bervidinių (Scrophulariaceae) šeimos augalas, kilęs iš Pietų Europos. Kultūroje žinomas nuo seno. Gentyje apie 40 rūšių. Pagal Teofrastą šie augalai įkvėpdavo vyrams drąsos ir kovingumo. Plačiau pradėti auginti nuo XIX a. Didysis žioveinis (A. majus L.). Tai daugiametis, pas mus auginamas …
[lc_the_thumbnail size= 'post-full' class = "w-100 min-vh-25 min-vh-md-50 mb-n7" style="max-height: 400px;object-fit: cover;"] [lc_the_title link=0] [lc_the_date] [lc_the_terms taxonomy=category class="" link_class="badge bg-primary rounded-pill link-light text-decoration-none"] Karpažolė (lot. Euphorbia) - tai augalų gentis, kurią sudaro daugiau kaip 2000 rūšių, iš kurių apie 1200 yra sukulentai. Karpažolei dažnai būdingi …