Pipirlapė – kartuolinių šeimos daugiametis žolinis augalas

Pipirlapė – kartuolinių šeimos daugiametis žolinis augalas. Šakniastiebis šliaužiantis. Lapai tamsūs, odiški, visžaliai. Gentyje apie 60 rušių, paplitusių Europoje, Azijoje ir Šiaurės Amerikoje. Tarybų Sąjungoje auga 3 rūšys, Lietuvoje viena. Kauno botanikos sode auginamos kelios introdukuotos rūšys bei vietinė europinė pipirlapė.

Europinė pipirlapė.

Paplitusi Vakarų Europoje (išskyrus šiaurę ir Viduržemio pajūrio šalis), Tarybų Sąjungos europinėje dalyje, Vakarų Sibire, Altajuje. Lietuvoje aptinkama pavėsinguose lapuočių ir mišriuose miškuose, pamiškėse, krūmynuose, krūmais ir medžiais apaugusiuose upių ir ežerų šlaituose. Nuodinga. Šakniastiebiai ir lapai vartojami medicinoje.

Augalas 8-14 cm aukščio. Šakniastiebis šakotas, nariuotas, šliaužiantis. Lapai ilgakočiai, inkstiški, visžaliai, lygiakraščiai, širdišku pamatu, odiški, tamsiai žalia, blizgančia viršutine ir šviesesne, kartais violetinio atspalvio apatine puse. Žiedai šakelių galuose, triskiaučio varpelio pavidalo, tamsiai rusvi.

Žiedkotis prigludęs prie žemės (jį galima rasti tik praskleidus lapus). Apyžiedžio viršutinė dalis triskiltė; skiltys stačios, į vidų užsirietusiomis viršūnėmis. Žydi balandžio pabaigoje-gegužės pabaigoje, apie 16-18 dienų. Sėklas užmezga. Vaisius – dėžutė. Sėklas platina skruzdėlės. Augalas kvepia pipirais. Dekoratyvi visą vegetacijos periodą. Žiemoja nepridengta.

Kanadinė pipirlapė.

Kilusi iš Šiaurės Amerikos. Augalas 15-20 cm aukščio. Šakniastiebis ilgas, malonaus kvapo. Lapai dideli, žali, neblizgantys, plaukuoti. Žiedai tamsiai raudoni. Žydi balandžio pabaigoje-gegužės pradžioje, apie 10-15 dienų. Sėklos sunoksta liepos mėn. Auga vešliai, sudaro tankų kilimą. Žiemai atspari.

Uodegotoji pipirlapė.

Kilusi iš Šiaurės Amerikos. Augalas 10-15 cm aukščio, visžalis. Sakniastiebis ilgas. Lapai šviesiai žali. Žiedai purpurinės spalvos, vainiklapiai nulinkę iki pat žemės (viršūnė netgi įsmigusi į žemę). Žydėti pradeda gegužės pradžioje, žydi 20-25 dienas.

Sėklos sunoksta rugpjūtyje. Vaistinis augalas. Pipirlapės yra unksniniai augalai. Auginami derlingoje, ne per sunkioje ir ne per sausoje dirvoje. Ypač gerai auga lapinėje, kompostinėje žemėje, pavėsyje. Uodegotoji pipirlapė mėgsta rūgščią dirvą.

Kerai sodinami 12-18 cm atstumu (į 1 m² 10-12 arba 16, o jeigu norima užauginti ištisą kilimą – net 20 kerų). Pirmaisiais augimo metais sunkiai įsišaknija, bet vėliau vešliai tarpsta, ir augalas toje pačioje vietoje gali augti daugelį metų.

Dauginama šakniastiebių dalimis ir sėklomis.

Augalai atsparūs ligoms ir kenkėjams. Sodinama didelėmis grupėmis (po 10-20 kerų) parkų pievelėse, tarp medžių bei krūmų, taip pat kartu su įvairiomis daugiametėmis, kiliminėmis, introdukuotomis ir vietinės floros (laukinėmis) gėlėmis.

Miškų parkuose arba senų, ūksmingų sodų gėlynuose, po medžių laja galima sodinti ne tik įvairias pipirlapių rūšis, bet ir kitokias kilimines gėles: vaisginą, indijinę žemuogenę, širdžialapę tijarėlę ir valdšteiniją. Gražūs deriniai pipirlapės būna su juodžolėmis, paprastosiosiomis pakalnutėmis, rūteniais, eleborais, pavasariniais pelėžirniais, baltašaknėmis, žiemėmis, raktažolėmis, geltonžiedžiais šalmučiais, plukėmis, triskiautėmis žibuoklėmis, rusmenėmis ir įvairiais dekoratyviniais varpiniais augalais.

Kanadinę pipirlapę rekomenduojama auginti po medžiais pavieniui arba kartu su kitomis kiliminėmis gėlėmis: pavasarine vilkauoge, pavasariniu poraičiu, kinine astilbe. Medžių paunksnėje, kur nebeauga jokios varpinės žolės ir kiti kiliminiai augalai, patartina sodinti pipirlapes.