Categories
Gėlių ligos ROŽĖS

PREPARATAI NUO ROŽIŲ LIGŲ

Geležies sulfatas (žaliasis akmenėlis) — žalsvi kristalai, gerai tirpstantys šiltame vandenyje. Jo 3-5% tirpalu (300-500 g preparato 10 l vandens) rožės purškiamos prieš uždengiant žiemai ir pavasarį nudengus.

Preparatas žmonėms nelabai nuodingas.

Vario sulfatas (mėlynasis akmenėlis) — melsvi kristalai, gerai tirpstantys šiltame vandenyje. Jo 1% tirpalu (100 g — 10 l vandens) rožės purškiamos, kaip ir geležies sulfatu, ramybės stadijoje.

Preparatas žmonėms nelabai nuodingas.

Kalcinuota soda yra balti milteliai, gerai tirpstantys šiltame vandenyje. Tirpalas 0,3-0,5% naudojamas nuo tikrosios miltligės. Jis efektyviau veikia, jeigu minėtos koncentracijos 10 litrų tirpale papildomai ištirpinama 30-50 g muilo.

Preparatas žmonėms nenuodingas.

Koloidinė siera yra pilkai gelsvi ar geltoni, gerai vandenyje tirpstantys milteliai arba pasta, kurioje yra 70-90% sieros. Suspensija 0,5-1% (50-100 g – 10 l vandens) naudojama nuo tikrosios miltligės. Kad būtų lipnesnė, ją pridedama muilino vandens. Paruoštą suspensiją tuojau pat reikia išpurkšti.

Preparatas žmonėms-nenuodingas.

Malta siera – tai 95-99% sieros milteliai, naudojami rožėms dulkinti nuo tikrosios miltligės. Dulkinti galima tik nevėjuotą dieną ir esant ne žemesnei kaip 18 ir ne aukštesnei kaip 27 °C temperatūrai. Apdulkinti 10 m2 plotui reikia apie 15-25 g sieros miltelių.

Preparatas žmonėms nenuodingas.

Vario sulfato ir žaliojo muilo mišinys naudojamas 0,2-0,4% koncentracijos (pagal vario sulfato kiekį) nuo tikrosios miltligės. Dešimčiai litrų tirpalo pagaminti reikia 20 g vario sulfato ir 200 g žaliojo muilo. Viename inde (emaliuotame arba stikliniame), kuriame yra 2-3 l vandens, ištirpinamas vario sulfatas, kitame — 7-8 l vandens — žaliasis muilas.

Po to vario sulfato tirpalas silpna srovele pilamas muilo tirpalą ir nuolat maišoma. Kad tirpalas nekoaguliuotų (nesutrauktų), mišinys turi būti gaminamas tik minkštame vandenyje. Vandentiekio vandeniui suminkštinti 10 l vandens reikia pridėti 10 g (arbatinį šaukštelį) kalcinuotos sodos arba 20 g garstyčių.

Smarkiau miltligės užpultoms rožėms reikia ruošti 0,4% mišinį (10 l vandens 40 g vario sulfato ir 400 g žaliojo muilo).

Preparatas nelabai nuodingas.

Bordo skystis gaminamas iš vario sulfato ir negesintų kalkių. Skystis 0,5-1% koncentracijos naudojamas nuo grybinių ligų. Dešimčiai litrų skysčio paruošti reikia 100 g vario sulfato ir tiek pat negesintų kalkių (jei kalkės senos, imti 150-200 g). Viename inde (emaliuotame arba stikliniame) 5 l šilto minkšto vandens ištirpinamas vario sulfatas, kitame inde išleidžiamos kalkės (iš pradžių mažame vandens kiekyje, vėliau gauta tyrė praskiedžiama iki 5 l vandens).

Po to vario sulfato tirpalas lengva srovele pilamas į kalkių pieną ir visą laiką maišoma. Gaunamas šviesiai žydros spalvos su pakibusiais smulkiais dribsneliais skystis. Jis turi būti neutralios arba silpnai šarminės reakcijos. Tai galima patikrinti lakmuso popierėliu, švaria vinimi arba peilio ašmenimis. Jei reakcija rūgšti, mėlynas lakmuso popierėlis paraudonuoja, o ant vinies arba peilio ašmenų atsiranda vario nuosėdų.

Tokiu atveju dar reikia įdėti kalkių. Lipnumui padidinti galima įpilti truputi nugriebto pieno arba 1— 2 valgomuosius šaukštus cukraus. Pagamintą skystį reikia tą pačią dieną sunaudoti, nes ilgiau pastovėjęs būna neveiksmingas.

Skysčio maišyti su kitais cheminiais preparatais negalima.

Preparatas žmonėms nelabai nuodingas.

Burgundijos skystis gaminamas panašiai kaip ir Bordo, tik vietoj kalkių naudojama kalcinuota soda. Burgundijos skystis gaminamas tik iki 0,5% koncentracijos, nes stipresnis gali apdeginti lapus. Dešimčiai litrų vandens imama 50 g vario sulfato ir 23 g kalcinuotos sodos. Vario sulfato tirpalas pilamas sodos tirpalą. Skysčio reakcija ir lipnumas nustatomas, kaip ir Bordo skysčiui.

Pagamintas skystis būna žalsvai žydros spalvos. Jį reikia sunaudoti per 8 valandas. Kadangi Burgundijos skystis ant augalų palieka mažiau nuosėdų, ne taip užkemša purkštuvą, todėl jį rekomenduojama plačiau vartoti nuo grybinių ligų vietoj Bordo skysčio.

Burgundijos skysčio su kitais chemikalais maišyti negalima.

Preparatas žmogui nelabai nuodingas.

Vario oksichloridas žalsvi 90% koncentracijos milteliai, naudojami nuo grybinių ligų. Purškimui ruošiama 0,2-0,3% (10 l vandens imama 20— 180 30 g preparato). Kadangi vario oksichloridas vandenyje netirpsta, o susidaro suspensija, tai milteliai iš pradžių išleidžiami mažame kiekyje vandens ir maišoma, kol gaunama vientisa tyrelė, po to praskiedžiama likusiu vandeniu ir gerai išmaišoma. Suspensiją reikia išpurkšti tą pačią dieną.

Vario oksichloridą galima maišyti su insekticidais (keltanu, karbofosu, chlorofosu ir kt.). Jį rekomenduojama plačiau naudoti vietoje Bordo skysčio.

Preparatas žmonėms nuodingas.

Karatanas – šviesiai žalsvi, gerai vandenyje tirpstantys milteliai, kuriuose yra 25% veikliosios medžiagos. Nuo rožių miltligės naudojamas 0,2% koncentracijos (10 l vandens 20 g).

Preparatas nelabai nuodingas.

Ftalanas – pilkšvi, šlampantys milteliai, kuriuose yra 50% veikliosios medžiagos; 0,3-0,5% suspensija naudojama nuo tikrosios miltligės. Ftalaną galima maišyti su karbofosu, chlorofosu, keltanu.

Preparatas nelabai nuodingas.

Vario sulfato ir skalbimo milteliai tirpalas naudojamas nuo tikrosios miltligės. Dešimčiai litrų vandens imama 20 g vario sulfato ir 40-50 g skalbimo miltelių. Viename inde 5 l vandens ištirpinama vario sulfatas, kitame — skalbimo milteliai. Vario sulfato tirpalas maža srovele pilamas skalbimo miltelių tirpalą ir nuolat maišoma. Skysčio lipnumui padidinti ištirpinama 1-2 valgomuosius šaukštus cukraus.

Preparatas nelabai nuodingas.

Česnako galvučių antpilas naudojamas nuo tikrosios miltligės. Dešimčiai litrų vandens imama 20— 30 g susmulkintų česnako galvučių. Užpylus vandeniu palaikoma 2-3 paras, po to perkošiama ir purškiama.


Šaltinis:  Vikipedija