Raktažolių kenkėjai

Persikinis amaras (Myzodes persicae Schulz.).

Kenkia daugeliui šiltnaminių bei kambarinių augalų. Dažniausiai puola begonijas, chrizantemas, ciklamenus, žiles, raktažoles. Amarai žalsvi, gelsvi arba rausvi. Sparnuotų individų galva ir krūtinė rudai juoda, o pilvelis geltonas arba žalias su tamsiais ruoželiais. Šiltnamiuose aptinkami ištisus metus, ypač pavojingi nuo vasario iki birželio mėn. Gyvena apatinėje lapų pusėje, taip pat ant jaunų žiedkočių, butomį ir čiulpia sultis. Pažeistų augalų Iapai deformuojasi, ūgliai išsikraipo, gėlės vėliau pradeda žydėti, o kartais butonai visai neišsiskleidžia.

Kovos priemonės. Kas 7-10 dienų augalus purkšti 0,2% nikotino bei anabazino sulfatu, pridėjus 0,4% žaliojo muilo, 0,2% karbofosu arba trichlormetafosu-3.

Pelėdgalviai (Polia oleracea L., Barathra brassicae L., Phy-tometra gamma L., Agrotis segetum Schiff. ir kt.).

Kenkia ciklamenams, gvazdikams, kardeliams, lubinams, ratiliams, šalavijams, vilkdalgiams ir kt. Pelėdgalvių vikšrai dažniausiai naktimis graužia augalų lapus, žiedų vainiklapius ir stiebus.

Kovos priemonės. Vikšrus rinkti rankomis ir naikinti. Purkšti augalus 0,3% chlorofosu.

Muselė minuotoja (Phytomyza atricornis Meig.).

Kenkia žilėms, chrizantemoms, nasturtėms, raktažolėms ir kt. Lervos baltos, bekojės. Pažeisti lapai išmarginti balsvomis, kaspinų pavidalo rangytomis dėmėmis. Žiūrint į šias dėmes prieš šviesą, viduje galima matyti kenkėjo lervų. Pažeisti lapai susiraito ir nudžiūsta.

Kovos priemonės. Purkšti augalus 0,3 % chlorofosu. Jeigu pažeisti tiktai pavieniai lapai, juos reikia nuskinti ir sunaikinti.