Categories
DAUGIAMETĖS GĖLĖS

Sinavadas – vėdryninių šeimos daugiametis augalas

2024-01-03

Sinavadas – vėdryninių šeimos daugiametis augalas. Šaknis liemeninė, tvirta. Augalas 20-80 (100) cm aukščio. Lapai vienąkart arba dukart trilapiai. Žiedai įdomios formos, su pentinais, pavieniai, įvairių spalvų (mėlyni, violetiniai, rožiniai, raudoni, geltoni, balti). Vaisius lapavaisis. Sėklos juodos, blizgančios; sunoksta kasmet.

Gentyje 55 rūšys, paplitusios Šiaurės pusrutulio vidutinio klimato zonoje. Lietuvoje 1 rūšis. Sinavadai tarpusavyje lengvai kryžminasi, todėl darželiuose auginami tarprūšiniai ir tarpveisliniai hibridai.

Hibridinis sinavadas.

Stiebai statūs, šakoti, 40-80 cm aukščio. Lapai trilapiai, žali ar melsvai žali, antroje vasaros pusėje nuruduoja, rudenį vėl atželia. Žiedai įvairių spalvų, dvispalviai, taurelė taip pat spalvota. Žydėti pradeda gegužės pabaigoje-birželio pradžioje, žydi 25-30 dienų.

Mėlynžiedis sinavadas.

Kilęs iš Šiaurės Amerikos. Stiebai 60-70 cm aukščio, viršūnės šakotos. Lapai šviesiai žali. Žiedai iki 5 cm pločio, taurėlapiai mėlyni, vainiklapiai balti. Pentinai 5 cm ilgio, tiesūs, ploni, šviesiai alyviniai. Žydėti pradeda gegužės pabaigoje, žydi 25-30 dienų.

Auksažiedis sinavadas.

Auga Šiaurės Amerikoje (Naujosios Meksikos ir Arizonos valstijose). Augalas 70-80 cm aukščio. Stiebai tiesūs. Lapai šviesiai žali, lapeliai smulkūs. Žiedai 4-5 cm skersmens, auksinės geltonos spalvos. Pentinai ploni, 3-4 cm ilgio. Žydėti pradeda gegužės mėn., žydi 25-30 dienų.

Olimpinis sinavadas.

Paplitęs Kaukaze, Mažojoje Azijoje, Irane, Graikijoje. Augalas 45-50 cm aukščio. Žiedai stambūs, iki 4 cm skersmens, mėlyni ir rožiniai. Žydėti pradeda gegužės mėn., žydi 30-35 dienas.

Paprastasis sinavadas.

Auga Vidurio ir Pietų Europoje. Lietuvoje seniai auginamas darželiuose, gamtoje retas. Augalas 30-80 cm aukščio. Žiedai vienos spalvos arba dvispalviai, dažniausiai mėlyni. Sėklas subrandina.

Žiemai nedengiama. Geriau auga vidutinio drėgnumo, derlingoje žemėje, saulėtoje vietoje, net paunksnėje. Sinavadai persodinami kas 4-5 metai. Sodinama rudenį (rugsėjo mėn.), rečiau pavasarį. Suaugusiems augalams paruošti didesnes duobutes, kad neužsilenktų šaknys. Persodintus augalus reikia gausiai palaistyti. Geriausia sodinti jaunus augalus, nes jie lengviau prigyja. Sodinama 25-30 cm atstumu (1 m² 12-16 augalų).

Dauginama sėklomis ir auginiais, retai dalijant kerą. Sėklas geriau sėti rudenį. Pasisėja ir savaime. Jei sėklų nereikia, tai žiedynai pašalinami. Sėklos sudygsta per 12-16 dienų. 800-1000 sėklų sveria 1 g (tūkstančiui augalų išauginti reikia 5 g). Jauni žoliniai ūgliai pjaunami gegužės mėn. Auginiai paruošiami 9-12 cm ilgio. Įsišaknija 45-55%.

Augalus pažeidžia grybinės ir virusinės ligos, Tapsiniai pjūkleliai. Sodinama su bergenijomis, sibiriniais vilkdalgiais, gali būti vienarūšės grupės gazone ar medžių fone. Pražydinama žiemą.

Išvados

Pagrindinės savybės:

  1. Žiedai: Aquilegia gali turėti įvairių spalvų ir formų gėles. Dažnai jos būna kupolų formos, kurios susideda iš daugybės mažų žiedų, panašių į varpą.
  2. Lapai: Lapai dažnai yra plonu stiebu, kuris kyla iš pagrindo. Jie gali būti skirtingo dydžio ir pjaustymo.
  3. Auginimo sąlygos: Dauguma Aquilegia rūšių mėgsta saulėtą arba pusiau pavėsytą vietą ir gerai drenažuotą dirvą.
  4. Veislės: Yra daug skirtingų Aquilegia veislių, kurių gėlės skiriasi spalva, forma ir dydžiu.
  5. Žydėjimo laikotarpis: Aquilegia dažniausiai žydi pavasarį arba ankstyvą vasarą.

Šis augalas yra populiarus soduose dėl savo unikalios gėlių struktūros ir įvairių veislių pasirinkimo. Aquilegia gali būti naudojama gėlių lovose, uolose, puoduose arba kaip sodo dekoratyvinis akcentas. Jie pritraukia dėmesį savo spalvingumu ir gana lengvu priežiūros lygiu.