Sinavadas - vėdryninių šeimos daugiametis augalas

Sinavadas – vėdryninių šeimos daugiametis augalas. Šaknis liemeninė, tvirta. Augalas 20-80 (100) cm aukščio. Lapai vienąkart arba dukart trilapiai. Žiedai įdomios formos, su pentinais, pavieniai, įvairių spalvų (mėlyni, violetiniai, rožiniai, raudoni, geltoni, balti). Vaisius lapavaisis. Sėklos juodos, blizgančios; sunoksta kasmet.

Gentyje 55 rūšys, paplitusios Šiaurės pusrutulio vidutinio klimato zonoje. Lietuvoje 1 rūšis. Sinavadai tarpusavyje lengvai kryžminasi, todėl darželiuose auginami tarprūšiniai ir tarpveisliniai hibridai.

Hibridinis sinavadas.

Stiebai statūs, šakoti, 40-80 cm aukščio. Lapai trilapiai, žali ar melsvai žali, antroje vasaros pusėje nuruduoja, rudenį vėl atželia. Žiedai įvairių spalvų, dvispalviai, taurelė taip pat spalvota. Žydėti pradeda gegužės pabaigoje-birželio pradžioje, žydi 25-30 dienų.

Mėlynžiedis sinavadas.

Kilęs iš Šiaurės Amerikos. Stiebai 60-70 cm aukščio, viršūnės šakotos. Lapai šviesiai žali. Žiedai iki 5 cm pločio, taurėlapiai mėlyni, vainiklapiai balti. Pentinai 5 cm ilgio, tiesūs, ploni, šviesiai alyviniai. Žydėti pradeda gegužės pabaigoje, žydi 25-30 dienų.

Auksažiedis sinavadas.

Auga Šiaurės Amerikoje (Naujosios Meksikos ir Arizonos valstijose). Augalas 70-80 cm aukščio. Stiebai tiesūs. Lapai šviesiai žali, lapeliai smulkūs. Žiedai 4-5 cm skersmens, auksinės geltonos spalvos. Pentinai ploni, 3-4 cm ilgio. Žydėti pradeda gegužės mėn., žydi 25-30 dienų.

Olimpinis sinavadas.

Paplitęs Kaukaze, Mažojoje Azijoje, Irane, Graikijoje. Augalas 45-50 cm aukščio. Žiedai stambūs, iki 4 cm skersmens, mėlyni ir rožiniai. Žydėti pradeda gegužės mėn., žydi 30-35 dienas.

Paprastasis sinavadas.

Auga Vidurio ir Pietų Europoje. Lietuvoje seniai auginamas darželiuose, gamtoje retas. Augalas 30-80 cm aukščio. Žiedai vienos spalvos arba dvispalviai, dažniausiai mėlyni. Sėklas subrandina.

Žiemai nedengiama. Geriau auga vidutinio drėgnumo, derlingoje žemėje, saulėtoje vietoje, net paunksnėje. Sinavadai persodinami kas 4-5 metai. Sodinama rudenį (rugsėjo mėn.), rečiau pavasarį. Suaugusiems augalams paruošti didesnes duobutes, kad neužsilenktų šaknys. Persodintus augalus reikia gausiai palaistyti. Geriausia sodinti jaunus augalus, nes jie lengviau prigyja. Sodinama 25-30 cm atstumu (1 m² 12-16 augalų).

Dauginama sėklomis ir auginiais, retai dalijant kerą. Sėklas geriau sėti rudenį. Pasisėja ir savaime. Jei sėklų nereikia, tai žiedynai pašalinami. Sėklos sudygsta per 12-16 dienų. 800-1000 sėklų sveria 1 g (tūkstančiui augalų išauginti reikia 5 g). Jauni žoliniai ūgliai pjaunami gegužės mėn. Auginiai paruošiami 9-12 cm ilgio. Įsišaknija 45-55%.

Augalus pažeidžia grybinės ir virusinės ligos, Tapsiniai pjūkleliai. Sodinama su bergenijomis, sibiriniais vilkdalgiais, gali būti vienarūšės grupės gazone ar medžių fone. Pražydinama žiemą.

Išvados