Švitriešis – vėdryninių šeimos daugiametis žolinis augalas su šakniagumbio pavidalo ir kuokštinėmis šaknimis. Stiebas trumpas. Lapai sultingi, širdiški arba inkstiški, žali, blizgantys. Žiedai geltoni. Vaisiai – vienasėkliai riešutėliai. Gentyje 5 išskyrus paplitusios jos dali), Kaukaze, Vakarų Sibire, Vidurinės Azijos kalnuose. Lietuvoje savaime auga pavasarinis švitriešis. Randamas drėgnuose lapuočių miškuose, krūmuose, parkuose, upelių krantuose griovių darželiuose neauginamas.
Purieninis švitriešis.
Auga Šiaurės Kaukazo kalnų miškuose ir krūmuose. Augalas 12-15 cm aukščio. Stiebas nelabai šakotas. Lapai apskritai širdiški, blizgantys, pamatiniai su ilgais lapkočiais. Žiedai pavieniai, auksinės geltonos spalvos, blizgantys, 2,5-2,7 cm skersmens. Žydėti pradeda balandžio mėn., žydi apie 20 dienų (vienas žiedas iki 7 dienų). Pasisėja savaime.
Pavasarinis švitriešis.
Paplitęs Europoje. Augalas žolinis, 5-30 cm aukščio. Šakniastiebis trumpas. Šaknys kuokštinės, gumbiškai sustorėjusios. Lapai širdiški arba inkstiški, blizgantys, ryškiai žali. Žiedai pavieniai, 2-3 cm pločio, geltoni, blizgantys. Žydi balandžio-gegužės mėn., apie 20 dienų.
Svitriešiai žiemoja nedengti. Dekoratyvūs būna iki liepos mėn. Vėliau antžeminė dalis nunyksta (augalai efemeroidai). Auga drėgnokose dirvose, nedideliame pavėsyje, taip pat saulėtoje vietoje. Augalai patys pasisėja, daigus galima pasodinti į nuolatinę vietą. Pavasarį dauginama dalijant kerą arba pasibaigus vegetacijai šakniagumbiais. Sodinama 15-20 cm atstumu (į 1 m² po 25-35 augalus).
Auginama pomedžių plotuose (kur neauga gazoninės žolės), prie vandens telkinių. Primintina, kad dėl spartaus dauginimosi švitriešiai gali užteršti gazonus, todėl peržydėjusių augalų stiebus naudinga pašalinti.