Categories
Gėlių ligos KARDELIAI

Viena iš pagrindinių kardelių ligų – Fuzariozė

Fuzariozė. Ši liga pasireiškia vegetacijos metu ir sandėliuose. Pavasarį pasodinti stipriai pažeisti gumbasvogūniai nedygsta ir neauga, nors iš paviršiaus jie atrodo sveiki ir normalūs. Vasarą liga pasireiškia kardelių pageltimu ir nudžiūvimu prieš laiką. Stipriau pažeisti augalai suserga tik sudygę, mažiau apsikrėtę suserga vėliau, daugiausia prieš žydėjimą. Tada jie, neišauginę žiedstiebių, pagelsta ir sudžiūsta. Kartais gali išaugti ir žiedstiebiai, bet jie būna nenormalūs, išsikreivoję, ir žiedai neišsiskleidę nudžiūsta. Be laiko kardeliai gali pagelsti ir vegetacijos pabaigoje.

Išrauti tokio pažeisto augalo gumbasvogūniai (jaunas kartu su senuoju) paviršiaus atrodo lyg ir sveiki, lik šaknys būna silpnai išsivysčiusios, apipuvusios ir beraunant atitrūkusios. Perpjovus tokius gumbasvogūnius, matyti, kad senojo audiniai parudę ir tas parudimas susisiekimo vietoje prie pagrindo pereina į jaunąjj. Svarbiausia—būna parudę gumbasvogūnių vandens indai. Pažeisti augalai beveik neišaugina vaikučių.

Gali būti ir paslėpta fuzariozės forma. Kardeliai gali normaliai augti, išauginti vaikučius, jų gumbasvogūniai gali kitais metais normaliai sudygti ir augti, neparodydami jokių ligos simptomų. Tik susikaupus didesniam kiekiui infekcijos bei esant palankioms meteorologinėms sąlygoms, gali pasireikšti fuzariozės simptomai.

Sandėliuose fuzariozė pasireiškia irgi įvairiomis formomis: gumbasvogūnių vidaus audinių gedimu (puviniu), džiuvimu ir mumijų susidarymu. Tačiau šios ligos pažeisti gumbasvogūniai gali atrodyti normaliai ir niekuo neišsiskirti nuo sveikų.

Ligą sukelia Fusarium oxysporum f. gladioli (Mass.) Snyder et Hansen ir kitos Fusarium genfies grybų rūšys.

Jeigu drėgnuose sandėliuose ant gumbasvogūnių kartais galima aptikti mažų šviesiai rožinių spuogelių pavidalo ligos sukėlėjo sporų tai vegetacijos metu ligos sukėlėjo (nei grybienos, nei sporų) neaptinkama. Jo grybiena būna augalo viduje, ir tik iš pažeistų kardelių mažų gabaliukų agarizuotose terpėse dirbtinai išauginama ligos sukėlėjo kultūra. Vasarą, nuo fuzariozės prieš laiką nudžiūvus kardeliams, ant jų lapų atsiranda Cladosporium, Alternaria, Penicillium, Trichothecium ir kitų genčių grybai, tačiau jie nėra pagrindinė ligos priežastis.

Liga visur smarkiai paplitusi ir padaro daug nuostolių. Kardelius ji labiau pažeidžia sausą ir saulėtą vasarą. Nuo jos kai kurių augalų gali žūti 60-80 ir net 100%. Fuzariozė kasmet persiduoda per užkrėstą dirvą ir taip pat plinta su užkrėsta sodinamąja medžiaga.

Kad liga neplistų, sodinti tik atrinktus sveikus gumbasvogūnius. Stengtis auginti atsparias fuzariozei kardelių veisles. Vegetacijos metu prieš laiką pageltusius augalus nedelsiant šalinti ir jokiu būdu nepalikti sodinimui tokių pažeistų kardelių gumbasvogūnių. Kasmet pamažu prisiauginti sodinamosios medžiagos iš vaikučių, kadangi juo jaunesnė sodinamoji medžiaga, tuo mažiau ją pažeidžia fuzariozė. Pavasarį kardelius sodinti kaip galima anksčiau. Vėlai pasodinti gumbasvogūniai ne visiškai pribręsta, ir ateinančiais metais didelė jų dalis nedygsta. Reikia laikytis sėjomainos. tą pačią dirvą sodinama ne anksčiau kaip po 5 metų. Rudenį būtina surinkti ir sudeginti augalų atliekas. Prieš sodinimą gumbasvogūnius beicuoti pasirinktinai vienu iš šių beicų: kalio permanganato tirpalu (10 g litrui vandens), išlaikant juos 2 valandas, formalinu (1 : 80), mirkant 15-20 minučių, TMTD beicu (6 g/1 kg gumbasvogūni4). Rudenį kardelius kasti giedrią dieną ir vėliau apie 3 savaites džiovinti 25-30°C temperatūroje. Po to gumbasvogūnius laikyti sausoje vėsioje (5-6° šilumos), gerai vėdinamoje patalpoje, sumaišius su smulkia persijota akmens anglimi.