Vilkdalgių ligos

Heterosporiozė (Heterosporium gracile Sacc.).

Iš pradžių ant pažeistų lapų atsiranda elipsiškų, lyg vandeningų dėmių. Vėliau jos pasidaro rusvos ir jų viduje matyti smulkių tamsių šerelių — tai grybo konidijakočiai su sporomis. Smarkiai pažeisti lapai gali visi nudžiūti.

Kovos priemonės. Pastebėjus ligos požymius, vilkdalgius purkšti vario grupės preparatais. Naikinti pažeistus lapus ir augalų atliekas.

Bakteriozė (Erwinia carotovora (Jones) Holl., Pseudomonas iridis van Hali ir kt.).

Pažeisti jauni vilkdalgių ūgliai ruduoja ir džiūsta eglių išaugimo iš šakniastiebių vietoje atsiranda šlapias dvokiantis puvinys, kuris palaipsniui apima vis didesnę šakniastiebio dalį. Po kurio laiko visas šakniastiebis suminkštėja, o išdžiūvęs tampa biriais, balzganais pelėsių kvapo miltais. Vilkdalgiai užsikrečia per dirvą.

Kovos priemonės. Nesodinti vilkdalgių sunkiose, drėgnose, pavėsingose vietose. Žiūrėti, kad šakniastiebiai nebūtų dirvos paviršiuje, nes šalnos susilpnina jų atsparumą infekcijai. Tręšti fosforo ir kalio trąšomis. Pažeistas augalo dalis kartu su sveiko šakniastiebio dalimi išpjauti. Išpjautas vietas apibarstyti beicu AB arba 50% TMTD.