ŽEMĖS PARUOŠIMAS KAMBARINĖMS GĖLĖMS

ŽEMIŲ RŪŠYS, JŲ PARUOŠIMAS IR MIŠINIAI

Lapinė žemė. Ji ruošiama iš nukritusių medžių lapų. Tinkamiausi yra klevų ir lazdynų lapai, ne taip tinka gluosnių, ąžuolų lapai, nes juose yra daug rauginių medžiagų. Rudenį lapai sugrėbiami, sukraunami į 0,5 m aukščio krūvas. Sekančiais metais krūvos bent du kartus per vasarą perkasamos, palaistomos. Lapinę žemę galima naudoti po dvejų metų. Lapinė žemė yra puri, sumaišyta su durpine žeme atstoja viržinę žemę. Daugumai kambarinių gėlių tinka lapinės ir velėninės žemės mišinys. Daugumos gėlių sėklos sėjamos lapinę žemę.

Velėninė žemė. Ji ruošiama iš velėnos, kuri pjaunama iš senos ganyklos ar pievos. Jei žemė labai lengva, truputi pridedama molio (10-20%). Velėnos gabalai sluoksniuojami su mėšlu. Mėšlas dedamas 4-7 cm storio sluoksniu. Kraunant velėnos perpilamos superfosfatu (1 m3 velėnos 1 kg superfosfato ir 3-4 kg negesintų kalkių). Velėnos gabalai dedami žole žemyn. Krūvos kraunamos 1 m aukščio. Kitais metais žemė perkasama 2-3 kartus. Vasarą palaistoma vandeniu arba srutomis. Velėninę žemę tinka naudoti po dveją metų. Ji yra trąši ir geros struktūros.

Mėšlinė žemė. Šviežias arklių ar galvijų mėšlas kraunamas į krūvas (apie 1 m aukščio), kurios per vasarą perkasamos 2-3 kartus. Tinka ir iš inspektų išimtas mėšlas. Jis taip pat sukraunamas j krūvas ir laikomas vienerius metus. Iš šviežio mėšlo pagamintą žemę galima naudoti tik po dvejų trejų metų. Ji yra puri, trąši, lengva ir tinka daugeliui kambarinių gėlių. Tačiau mėšlinę žemę reikia naudoti atsargiai, patikrinti, ar ji gerai perpuvusi. Šviežia mėšlinė žemė gėlėms kenkia.

Durpinė žemė. Daugeliui kambarinių gėlių, pavyzdžiui, paparčiams, begonijoms, filodendrams, tinka durpinė žemė. Ji ruošiama iš žemutinio tipo durpių. Krūvos kraunamos 0,7-1 m aukščio, 2 m pločio. Durpės sluoksniuojamos su srutomis, paukščių mėšlu. Be to, barstomos kalkėmis (1 m3 durpių beriama 10-15 kg kalkių). Durpes būtina 3-4 kartus perkasti. Blogai išsivėdinusiose durpėse yra nuodingų rūgščių, kurios kenkia augalams. Durpinė žemė sugeria daug drėgmės, yra puri. Durpėse gausu organinių medžiagų liekanų, kurios lėtai dūlėja, todėl vienos durpės vazoninėms gėlėms netinka. Jas reikia maišyti su kitomis žemėmis.

Pūdinys (kompostinė žemė). Ši žemė gaminama iš atliekų, kurios sumetamos krūvas ir pūdomos dvejus metus. Susluoksniuotos su kalkėmis jos supūva per vienerius metus. Į pūdinio krūvą galima primaišyti pelenų.

Smėlis. Į žemių mišinius dedama smėlio. Geriau tinka rupus upės smėlis. Jis sudaro geras sąlygas aeracijai. Augalų šaknys, negaudamos oro, blogai auga. Smėlio reikia pasėtoms sėkloms pridengti, drenažui įruošti, auginiams jšaknydinti. Karjerų smėlis netinka, nes jame yra įvairių cheminių priemaišų. Dauginimui auginiais galima naudoti ir perlitą.

Anglis. Į žemių mišinius anglis dedama susmulkinta 1 cm skersmens gabalėliais. Geriausia yra beržų anglis. Ji ypač naudinga kaktusams, paparčiams. Anglis greitai sugeria vandenį, patekusį į žemę, tačiau prireikus šaknys gali jį įsiurbti. Taigi anglis lyg ir reguliuoja vandens kiekį, žemės mišiniams suteikia purumo. Į žemės mišinius jos dedama apie 3-8% viso mišinio. Be to, ji turi antiseptinių savybių, saugo šaknis nuo puvimo. Susmulkinta anglimi barstomos sultingų auginių žaizdos. Pradėjusius pūti gumbus ar šaknis reikia apibarstyti trinta anglimi.

Samanos. Dažniausiai naudojamos kimininės (Sphagnum), rečiau žaliosios samanos. Baltosios samanos auga šlapiose, baigiančiose užpelkėti balose. Jų apatinė dalis apmiršta, ir ilgainiui susidaro durpių klodai. Viršutinis sluoksnis naudojamas gėlininkystėje.

Prieš naudojimą samanos iškaitinamos, išdžiovinamos, kad žūtų kenksmingi vabzdžiai. Jomis pridengiamas drenažas (1 cm sluoksniu), aprišami palmių stiebai, norint išauginti pridėtines šaknis. Susmulkintų samanų dedama į žemių mišinius, kurie ypač tinka anturiams, orchidėjoms, paparčiams. Jos greitai sugeria vandenį ir gerai jį išlaiko.

Žemių mišiniai. Kambariniai augalai yra kilę iš skirtingų ekologinių sąlygų, todėl vieni geriau auga lengvame, kiti sunkiame ar vidutinio sunkumo žemių mišinyje.

Velėninė žemė yra pagrindas sunkiems žemių mišiniams, lapinė ir mėšlinė lengviems.

Sunkios žemės mišinys sudaromas iš 5 dalių velėninės žemės, 1 dalies lapinės, 1 dalies inspektinės ir 2 dalių upės smėlio. Į šį mišinį sodinamos su stambiomis mėsingomis šaknimis, suaugusios, senesnės (5-6 metų) gėlės: palmė, aukuba, lauras, lipniasėklis, gebenė.

Lengvas žemės mišinys sudaromas iš 3 dalių lapinės žemės, 1 dalies inspektinės, 1 dalies lengvos velėninės, 1 dalies upės smėlio. Šis mišinys tinka gėlėms, kurių plonos, smulkios šaknys, taip pat begonijoms, fitonijoms, peperomijoms.

Vidutinio sunkumo žemės mišinys sudaromas iš 2 dalių molinės-velėninės žemės, 2 dalių lapinės, 2 dalių perpuvusio mėšlo, 1 dalies smėlio. Į šį mišinį dar galima pridėti 2 dalis durpinės žemės. Jame gerai auga fikai, dracenos, aspidistros.

Kambarinių ir šiltnaminių gėlių auginimo sėkmė priklauso nuo tinkamo žemių paruošimo. Dauguma gėlių nepakenčia šviežio, neperpuvusio mėšlo. Kiekvienos rūšies gėlės skirtingai reaguoja į žemės rūgštingumą. Specializuotuose gėlininkystės ūkiuose yra laboratorijos, kurios rekomenduoja tinkamus substratus įvairių rūšių gėlėms, nustato žemės rūgštingumą.

Šaltinis:  wikipedia