KAIP PASPARTINTI KARDELIŲ PRAŽYDINIMĄ

Gumbasvogūnių paruošimas pražydi­nimui

Kardelių ramybės periodą galima skirti į du laikotarpius. Pirmasis — giliosios ramybės. Jis trunka apie du mėnesius (priklausomai nuo veislės 20-90 die­nų). Pavyzdžiui, jeigu gumbasvogūniai iškasami spalio viduryje, tai gruodžio viduryje jie jau būna pasiruošę vegetacijai. Antrasis laikotarpis — priverstinės ramy­bės. Jis prasideda tuoj po giliosios ramybės ir trunka iki pavasario, t. y. iki sodinimo.

Pažadinti kardelius iš giliosios ramybės arba su­trumpinti tą laikotarpį labai sunku. Augimo stimuliato­riai (giberelinas, heteroauksinas, tiošlapalas) sutrum­pina labai mažai — 3-7 dienomis. Gumbasvogūnius ap­doroti pakaitomis žema ir aukšta temperatūra (0-30 °C) taip pat neefektyvu. Todėl gumbasvogūnius paspar­tintam pražydinimui (forsavimui) galima pradėti ruošti pasibaigus giliosios ramybės laikotarpiui, t. y. praėjus vidutiniškai dviem mėnesiams nuo jų iškasimo.

Norint kardelius pražydinti balandžio pabaigoje—gegužės pra­džioje, jie kasami įprastu laiku (spalio pradžioje ar vi­duryje), o norint pražydinti anksčiau (kovo mėn.), gumbasvogūnius reikia išsiauginti po polietilenine plėvele, tada juos galima pasodinti ir nukasti anksčiau.

Pražydinimui gumbasvogūniai atrenkami visiškai sveiki. Geriausia antros ir trečios, iš dalies ir ketvirtos kartos. Senesnių sodinti nepatartina. Antros kartos gumbasvogūnių skersmuo vidutiniškai — 3,5 cm, o tre­čios ir ketvirtos — 5,0 cm. Šie turi po 2-3 gerai išsi­vysč’iusius pumpurus ir gali išauginti po 2-3 žiedynus, bet antrasis ir trečiasis žiedynai sužydi 7-12 dienų vė­liau negu pirmasis. N. Rajkovas rekomenduoja palikti du geriausius pumpurus, o kitus pašalinti prieš sodini­mą. Tada sutrumpėja pražydinimo laikas.

Gumbasvogūnių terminis paruošimas

Nulukštenti gumbasvo­gūniai sudedami į dėžutes dviem sluoksniais taip, kad viršutinieji nesiektų apatinio daigų, o remtųsi į keturis apatinius gumbasvogūnius (taip dedant dėžutėje telpa apie 200 I ar II frakcijos gumbasvogūnių) ir 2-4 sa­vaites laikomi 25-30 °C temperatūroje; oro drėgnumas 60-80%. Jei temperatūra patalpoje žemesnė (22— 27 °C), tai laikoma ilgiau — 40-45 dienas. Per šį lai­ką gumbasvogūniai sudygsta, o aplink dugnelj išryškė­ja šaknų kauburėliai. Jie turi būti ne ilgesni kaip 1— 2 mm. Jeigu patalpoje oro drėgnumas būna didesnis, pradeda augti šaknys, kurios, sodinant gumbasvogū­nius, gali nulūžinėti. Tada sutrikdomas augimas.

Gumbasvogūnius termiškai paruošus, kardeliai pra­žysta 10-15 dienų anksčiau.

Gumbasvogūniai beicuojami prieš terminį paruoši­mą, nes, darant atvirkščiai, chemikalai gali pakenkti daigams ir šaknims.

Pražydinimas po plėvele

Paprasčiausias būdas— lysvėse pasodintus gumbasvogūnius pridengti polietilenine plėvele. Tam tikslui geriausiai tinka 80—120 g. storio stabili polietileninė plėvelė. Ji užtempia­ma ant paruoštų 30-40 cm aukščio karkasų. Oro tem­peratūra po plėvele 3-5 °C aukštesnė ir pastovesnė. Taip pat susidaro geresnės drėgmės sąlygos (iš dirvos mažiau išgaruoja vandens), ir augalai greičiau ir vie­nodžiau sudygsta. Šiltesnėmis saulėtomis dienomis plė­velę reikia pakelti, kad augalai gautų gryno oro; tem­peratūra neturi pakilti aukščiau kaip 25 °C. Maždaug po 25-30 dienų, kai pasirodo 3-4 tikrieji lapai, plė­velė nuimama. Taip kardeliai pradeda žydėti 10-15 dienų anksčiau.

Vis dažniau kardeliai pražydinami mažagabariti­niuose apšildomuose polietileniniuose šiltnamiuose. Juose priklausomai nuo meteorologinių sąlygų gumba­svogūniai sodinami kovo 1-15 d. j neaukštas, 1,2 m pločio lysves; tarplysviai 0,4-0,5 m pločio. Atstumas tarp eilių 20-25 cm, o eilėje tarp gumbasvogūnių apie 10 cm (apie 50 vnt/m²). Dirvos temperatūra, jei papil­domai nešviečiama, sodinant ir pasodinus 10-12 °C, o vėliau apie 15 °C, bet ne aukštesnė negu 17°C. Oro tem­peratūra apie 20 °C.

Vytėnų sodininkystės ir daržininkystės bandymų sto­tyje nustatomi optimaliausi sodinimo terminai ir paren­kamos veislės, kurios apšildomuose (kaloriferiais) po­lietileniniuose šiltnamiuose žydėtų tuo metu, kai tulpės lauke jau nužydėjusios (gegužės pabaigoje birželio mėn. pradžioje) ir rudenj spalio pabaigoje lapkričio pradžio­je, kai trūksta skintų gėlių. Iš 15 tiriamų veislių tin­kamiausios pasirodė šios: ‘Happiness'”, ‘Drifted Snow’, ‘Climax’, ‘Honor Guard’. Jos pražydo praėjus 80-83 dienoms nuo sodinimo, o ‘Cigoniukas’ po 70 dienų ir gauta 50-70 žiedynų iš kvadratinio metro.

Šiltnamiuose gumbasvogūniai sodinami į gerai pa­ruoštą ir derlingą dirvą. Lysvių ar juostų plotis 120— 140 cm, tarplysviai 40-50 cm. Atstumas tarp eilių 20— 25 cm. Eilėje j vieną išilginj metrą dvimečių gumbasvo­gūnių pasodinama 16-20, o trimečių — 12-15 vnt. Dvimečiai sodinami 10 cm (80-100 vnt/m²), trime­čiai — 12-15 cm gyliu (60-80 vnt/m²). padarytų vagučių dugną patartina jberti išplauto smėlio, tada išdėstyti gumbasvogūnius ir ant viršaus vėl užberti tru­puti smėlio, o po to užžerti žemėmis.

Gumbasvogūniai, neturėdami tiesioginio kontakto su dirva, ne taip serga. Pasodinus paliejama ir dirva mulčiuojama perlitu ar kokia nors šviesia medžiaga (vermikulitu, aliuminine folija), kad lempos per daug jos nejkaitintų. Lysvių šo­nuose kas 10 metry itaisomi metaliniai virbai (180— 200 cm aukščio) ir vėliau ištempiamos vielos, kad au­galai neišsikraipytų j šonus.

Kardeliai yra ilgadieniai augalai. Auginant juos šilt­namiuose, kad normaliai vyktų fotosintezė, reikalingas geras apšvietimas. Be papildomo apšvietimo žiemą ar pavasarį kardeliai nepražysta.

Norint pražydinti kardelius vasario pabaigoje—kovo pradžioje, gumbasvogūniai iš lauko iškasami anksčiau (ne vėliau kaip rugsėjo 10-15 d.). Pasibaigus ramybės laikotarpiui jie paruošiami termiškai ir lapkričio pabaigoje (iki gruodžio 1 d.) sodinami šiltnamyje, Šviesti pradedama gumbasvogūniams sudygus. Dienos ilgu­mas per parą turi būti ne mažiau kaip 15 valandų, Švie­čiama nuo 16 valandos po 7-8 valandas.

Jei norima pražydinti gegužės pradžioje, gumbasvo­gūniai kasami jprastu laiku. Sodinami vasario pirmo­mis dienomis. Papildomai šviečiama nuo vasario vidu­rio. Paskui apšvietimo lailcas pamažu trumpinamas — nuo 15 iki 10 valandų (balandžio mėn.).

Gumbasvogūniai, kuriuos numatoma pražydinti lap­kričio pradžioje, 2-4 °C temperatūros saugykloje lai­komi iki birželio mėn. Po to apdorojami termiškai ir so­dinami šiltnamyje liepos 15 d.—rugpjūčio 1 d. Sviečia­ma rugsėjo mėn. 5-6 valandas, o spalio mėn.— jau 10-12 valandų per parą.

Kardelius galima pražydinti ir Naujiems metams

Tada gumbasvogūniai iki rugpjūčio pabaigos laikomi 2-4 °C temperatūroje (tinka gumbasvogūniai, kurie buvo auginti šiltnamyje pavasarį). Rugsėjo mėn. jie su­daiginami ir iki spalio 1 d. pasodinami. Sudygus švie­čiama ne mažiau kaip 15-16 valandų. Zydėti pradeda gruodžio pabaigoje.

Labai svarbu šiltnamyje palaikyti reikiamą tempe­ratūrą ir drėgmę atskirais vystymosi periodais.

Augalams sudygus ir prasikalus pirmam tikrajam lapui, gumbasvoguniai intensyviai šaknijasi. Šiuo pe­riodu (2-3 savaites) dirvos temperatūra 16-18°C, dregnumas vidutinis. Išaugus 2-3 lapams, kai augalai jau gerai įsišaknija, pradedama šviesti. Tuo metu (2— 3 savaites) dirvos temperatūra taip pat 16-18°C, o oro 18-20 C. Laistoma saikingai.

Kai augalai turi 3-4 lapus, pradeda diferencijuotis žiedai. Labai svarbu, kad jie tuo metu (4-6 savaites) gautų pakankamai šviesos (žiemą reikia šviesti 16 va­landų) ir temperatūra būtų pastovi (18^–±3°C). Perio­do pabaigoje temperatūra gali pakilti iki 21-25 °C. Laistoma gausiai.

Pasitaikančios ligos: SKLEROTINIS PUVINYS  KEKERINIS PUVINYS