Vienmetė gėlė: Gvaizdūnė – Graižažiedžių šeimos augalas

Gvaizdūnė (Zinnia. L.)

Graižažiedžių (Asteraceae) šeimos augalas. Gentyje apie 20 rūšių. Jos kilusios iš Meksikos, kur actekų kultūros kiestėjimo laikais gėlininkystė buvo labai. išsivysčiusi. Žinoma, kad Montesumos soduose gvaizdūnės buvo labai mėgiamos gėlės. Europą jos pateko XVIII a. Pirmosios pilnavidurės jų veislės buvo išvestos Prancūzijoje 1856 m..

Stambiaūgės gvaizdūnės kilusios iš puikiosios gvaizdūnės (Zinnia elegans Jacq.) rūšies, o žemaūgės karlikinės gvaizdūnių formos — iš siauralapės gvaizdūnės (Z. angustifolin H. B. K.).

Puikioji gvaizdūnė (Zinnia elegans Jacq.). Tipingas vienmetis žolinis augalas. Krūmas išsidraikęs arba kompaktiškas, su stačiu, šakotu, šiurkščiai plaukuotu, nuo 20 iki 100 cm aukščio stiebu. Lapai priešpriešiniai, šiurkštūs, kiaušiniški, su nusmailėjusiomis viršūnėmis, savo pamatais apglėbia stiebą. Šaknis kuokštinė, pagrindinė šaknų masė susikaupusi dirvos paviršiuje. Žiedynas graižas, sudarytas iš vamzdiškų dvilyčių ir liežuviškų piestelinių žiedų. Išorinė graižo pusė apsupta 4 eilėmis čerpiškai išsidėsčiusių lapų.

Sėklos iš periferinės graižo dalies yra trikampės, iš vidurinės tribriaunės, o iš centrinės — plokščios, disko formos, viršūnėje nusiaurėjusios, su išpjova. Nustatyta, kad daugiausia augalų su pilnaviduriais žiedais išauga periferinės ir vidurinės graižo dalių sėklų, mažiausia—iš centrinio disko. Be to, sėklos būna geresnės kokybės, greičiau subręsta, kai augale paliekami 6-9 graižai, o kiti pašalinami.

Gvaizdūnių veislės viena nuo kitos skiriasi graižų spalva bei dydžiu, vamzdiškų ir liežuviškų žiedų santykiu, jų forma bei išsidėstymu graiže, krūmo aukščiu ir forma. Graižai būna balti, gelsvi, rožiniai, oranžiniai, raudoni, purpuriniai, pilnaviduriai (vyrauja liežuviški žiedai) arba tuščiaviduriai (vyrauja vamzdiški žiedai). Priklausomai nuo liežuviškų žiedų išsivystymo gvaizdūnių veislės skirstomos į jurgininių, bijūninių, fantazinių ir kitokias grupes.

Gvaizdūnė yra šviesamėgis šiltų dirvų augalas. Geriausiai auga ir vystosi giliai įdirbtose, gausiai puvenų turinčiose, nerūgščiose dirvose (pH 6-8).

Sėklos balandžio mėn. padrikai arba eilutėmis sėjamos į inspektus arba gegužės mėn. į pastovią vietą. Pastaruoju atveju galima nepersodinti, o tiktai praretinti. Sėklos įterpiamos 0,5 cm gyliu. Sudygsta po 6-10 dienų. Gerai pakenčia persodinimą, todėl į pastovią vietą galima sodinti net žydėjimo metu.

Nuo ilgų sausrų jų žiedai smulkėja, spalva blanksta, lapai vysta. Todėl sausrų metu ją reikia gausiai laistyti arba, persodinus į pastovią vietą, mulčiuoti durpėmis. Mulčas palaiko drėgmę bei dirvos purumą.

Šios gėlės sužydi, praėjus 2,5 mėnesio po sėjos ir žūva nuo pirmųjų šalnų.

Gvaizdūnės plačiai auginamos želdynuose ir darželiuose. Žiedų puokštės ilgai išsilaiko.