Aktinidijos yra daugiametės sumedėjusios lianos, vedančios vitaminu C itin turtingas uogas. Lietuvoje dažniausiai auginamos šalčiui atsparios smailialapės ir margalapės aktinidijų rūšys, kurios gali ištverti net atšiauriausias žiemas.
Tai itin sparčiai augantis augalas, galintis pasiekti didelį aukštį ir suformuoti tankią lapiją. Dauguma aktinidijų yra dvinamiai augalai. Tai reiškia, kad uogoms užmegzti būtina pasodinti moteriškus ir vyriškus krūmus. Vienas vyriškas augalas paprastai gali sėkmingai apdulkinti nuo penkių iki aštuonių moteriškų lianų. Rinkoje galima rasti ir savidulkių veislių, tačiau net ir joms augant šalia vyriško krūmo derlius būna gerokai gausesnis. Margalapė aktinidija Actinidia kolomikta išsiskiria ne tik skaniomis uogomis, bet ir dekoratyviais lapais, kurie vasaros pradžioje pasipuošia baltais bei rožiniais atspalviais. Daugiau naudingos informacijos apie Actinidia kolomikta botanines savybes pateikiama Misūrio botanikos sodo duomenų bazėje.
Sodinimas ir vietos parinkimas
Aktinidijas geriausia sodinti pavasarį šiltoje, nuo šiaurės vėjų apsaugotoje vietoje su iš anksto paruoštomis tvirtomis atramomis. Tarp sodinukų privaloma palikti pakankamai erdvės, kad lianos galėtų laisvai plėstis.
Šiems augalams reikia daug saulės šviesos, nors lianos neblogai auga ir nedideliame pavėsyje. Tamsesnėje vietoje augančios aktinidijos tiesiog ves mažiau uogų ir jų lapai neįgaus tokio ryškaus margumo. Prieš sodinant krūmus būtina iš anksto pasirūpinti atramomis, nes lianos auga labai greitai ir be atramų pradeda šliaužti žeme. Tam puikiai tinka medinės pergolės, pavėsinės, tvoros ar specialiai ištempto metalinio troso sistemos. Sodinant rekomenduojama išlaikyti bent dviejų ar trijų metrų atstumą tarp atskirų augalų.
Dirvožemio reikalavimai ir paruošimas
Šioms lianoms reikalingas derlingas, purūs ir drėgmę išlaikantis dirvožemis, kurio rūgštingumas siekia nuo 5,5 iki 6,5 pH. Sunkus molis ar pavasarį užmirkstančios vietos šiems augalams visiškai netinka ir gali lemti greitą šaknų žūtį.
Sodinimo duobė turėtų būti erdvi. Į duobės dugną pravartu įpilti drenažo sluoksnį iš smulkaus žvyro ar skaldos. Iškastą viršutinį žemės sluoksnį sumaišykite su perpuvusiu kompostu, durpėmis ir medžio pelenų sauja. Sodinuką įleiskite į žemę taip, kad šaknies kaklelis liktų žemės paviršiaus lygyje. Po pasodinimo žemę gausiai palaistykite ir apmulčiuokite.
| Priežiūros aspektas | Rekomendacija Lietuvoje |
|---|---|
| Apšvietimas | saulėta vieta arba dalinis pavėsis, apsauga nuo skersvėjų |
| Drėgmė | dirva nuolat drėgna, bet jokiu būdu ne užmirkusi |
| Atramos | turi atlaikyti didelį lianos ir uogų derliaus svorį |
| Mulčiavimas | būtinas seklių šaknų apsaugai nuo vasaros karščių |
Laistymo ir tręšimo režimas
Aktinidijų šaknų sistema išsidėsčiusi negiliai, todėl per sausras augalus būtina nuolat laistyti. Trūkstant drėgmės lianos pradeda mesti lapus ir nustoja megzti uogas. Tręšti pradedama antraisiais metais po pasodinimo. Pavasarį geriausia naudoti subalansuotas kompleksines trąšas su didesniu azoto kiekiu, kad liana augintų tvirtus ūglius. Antroje vasaros pusėje azoto atsisakoma ir pereinama prie kalio bei fosforo trąšų. Šie elementai padeda uogoms nokti ir mediena tinkamai pasiruošia žiemos šalčiams.
Žydėjimas, genėjimas ir uogų panaudojimas
Aktinidijų genėjimas yra esminis darbas norint sulaukti derliaus ir suvaldyti stiprų lianos plėtimąsi. Pagrindinis genėjimas atliekamas vasaros pabaigoje arba vėlų rudenį po lapų nukritimo, nes pavasarį genimi augalai stipriai ašaroja ir praranda daug syvų.
Formuojant augalą paliekami keli pagrindiniai stiebai, nuo kurių į šalis driekiasi derantys ūgliai. Vasarą sparčiai augančias viršūnes galima patrumpinti, kad krūmas nukreiptų energiją į uogų nokinimą. Senas, susipynusias šakas rudenį visiškai išpjaukite. Išsamiau apie lianų genėjimo technikas bei formavimą skaitykite Karališkosios sodininkystės draugijos (RHS) gide.
Užauginus gausų derlių, atsiveria plačios galimybės virtuvėje. Aktinidijų uogos yra tikras vitaminų šaltinis, todėl iš jų galite pasiruošti įvairių atsargų žiemai:
- trintos uogos su nedideliu kiekiu cukraus išsaugo daugiausiai vitamino C ir tinka šaldikliui
- sunokusios uogos džiovinamos žemoje temperatūroje tampa sveikuolišku užkandžiu vietoje razinų
- iš šviežių uogų išvirta uogienė pasižymi maloniu smaragdiniu atspalviu ir švelniu saldžiarūgščiu skoniu
Tinkamiausios aktinidijų rūšys ir veislės Lietuvoje
Nors pasaulyje egzistuoja dešimtys aktinidijų rūšių, Lietuvos žiemas geriausiai atlaiko smailialapės ir margalapės aktinidijos bei jų kultūrinės veislės.
| Rūšis | Atsparumas šalčiui | Savybės ir išskirtinumas |
|---|---|---|
| Margalapė aktinidija (Actinidia kolomikta) | iki -40 laipsnių | anksti sunokina uogas, lapai vasarą tampa margi, uogos labai saldžios ir aromatingos |
| Smailialapė aktinidija (Actinidia arguta) | iki -30 laipsnių | auga labai galinga liana, veda stambesnes uogas, derlius subręsta rudens pradžioje |
Populiarios margalapės aktinidijos veislės yra Sentiabrskaja ir Krupnoplodnaja. Iš smailialapių aktinidijų Lietuvoje puikiai dera Geneva ir Jumbo. Taip pat verta pasidomėti savidulke smailialapės aktinidijos veisle Issai, kuri išsiskiria kompaktiškesniu augimu, nors pačios uogos užauga šiek tiek smulkesnės.
Mėnesinis aktinidijų priežiūros kalendorius
Nuosekli priežiūra visus metus užtikrina tolygų lianos augimą ir pasiruošimą žiemai. Svarbiausia nenuvėlinti genėjimo darbų ir atidžiai stebėti drėgmės lygį karštomis dienomis.
| Laikotarpis | Svarbiausi atliekami darbai |
|---|---|
| Kovas – balandis | naujų augalų sodinimas, atramų tvarkymas, pavasarinis tręšimas azoto trąšomis |
| Gegužė – birželis | gausus laistymas, mulčio atnaujinimas, vyriškų ir moteriškų žiedų stebėjimas |
| Liepa – rugpjūtis | ilgų ūglių trumpinimas, margalapės aktinidijos uogų skynimas jas purtant ant audinio |
| Rugsėjis – spalis | smailialapės aktinidijos uogų skynimas, rudeninis genėjimas visiškai nukritus lapams |
| Lapkritis – vasaris | ramybės periodas, jaunų sodinukų šaknų zonos mulčiavimas storesniu durpių sluoksniu |
Jei savo kieme nusprendėte pasodinti margalapę aktinidiją, įdomu žinoti, kad šio augalo šaknys bei jauni ūgliai skleidžia specifinį eterinių aliejų kvapą, kuris nenumaldomai traukia kates. Jaunus aktinidijų sodinukus pirmaisiais metais verta apgaubti tvirtu metaliniu tinkleliu, kad apylinkių katės neapgraužtų besikalančių ūglių ir nepažeistų paviršinių šaknų draskydamos žemę.
Apie apiegeles.lt komandą
Esame augalų entuziastų komanda. Mūsų tikslas - dalintis praktiniais patarimais, naujausiomis sodininkystės tendencijomis ir įkvėpti jus kurti nuostabią žalią erdvę savo namuose bei kieme.
Jus taip pat gali sudominti
Daugiau naudingų straipsnių jūsų augalams ir namams.
