Putinas 'Xanthocarpum' (Viburnum opulus) - priežiūra ir nauda

Putino ‘Xanthocarpum’ išvaizda ir botaninės savybės

Paprastasis putinas Viburnum opulus ‘Xanthocarpum’ yra tankus lapuočių krūmas, išsiskiriantis aukso geltonumo saldžiomis uogomis ir suapvalinta laja. Per dešimtmetį šis augalas pasiekia 2,5 metro aukštį bei tokį patį plotį, todėl puikiai tinka sodyboms ir parkams.

Obuolio žalumo, klevo lapus primenantys blizgūs lapai rudenį nusidažo patraukliais gelsvais bei rausvais atspalviais. Gegužės ir birželio mėnesiais krūmo šakų galuose grakščiai iškyla balkšvai kreminės spalvos rutuliški žiedynai. Šie žiedai yra itin turtingi nektaro, todėl į sodą aktyviai vilioja drugelius, bites ir kitus naudingus apdulkintojus. Vasaros pabaigoje ir ankstyvą rudenį žiedus pakeičia geltonos uogos, kurias paukščiai nulesa gerokai vėliau nei raudonų ar juodų uogų veislių vaisius. Šios išskirtinės spalvos dekoratyvumą ir vertę patvirtina pelnytas Britanijos karališkosios sodininkystės draugijos prestižinis apdovanojimas už nuopelnus sodui.

Augalo putinas ‘Xanthocarpum’ (Viburnum opulus) lentelė

Žemiau pateikiama svarbiausia informacija apie augalo savybes ir augimo reikalavimus.

Sodinimo vieta ir tinkamiausia dirva

Geriausia vieta putino ‘Xanthocarpum’ auginimui yra pusiau saulėta erdvė su nuolat drėgna, derlinga žeme arba sunkiu priemoliu. Šis krūmas puikiai pritaikytas Lietuvos klimatui, nes yra visiškai atsparus šalčiui ir įvairioms ligoms.

Tinkamai parinkta drėgna dirva ir vidutiniškai derlingas gruntas užtikrina sveiką šaknų sistemos vystymąsi. Dėl priskiriamos 4 – 9 atsparumo zonos žiemos šalčiai jam nekelia jokio pavojaus, todėl augalo nereikia papildomai dengti. Šis putinas yra universalus kraštovaizdžio elementas – jis idealiai tinka mažuose soduose, kaimo sodybose, miesto želdiniuose bei dideliuose parkuose. Augalą galima sodinti pavieniui arba drąsiai komponuoti įvairiose krūmų grupėse.

Putino uogų nauda ir kulinarija

Geltonosios putino uogos yra valgomos ir itin turtingos vitaminų C bei P, organinių rūgščių, karotino ir pektinų. Nors šviežios uogos yra šiek tiek toksiškos ir nerekomenduojamos vartoti dideliais kiekiais, po terminio apdorojimo ar užšaldymo jų kartumas pranyksta.

Biocheminė uogų sudėtis yra labai vertinga – jose randama apie 8 procentus cukrų, 1,6 procento organinių rūgščių, 75 – 82 mg procentus vitamino C, 300 – 500 mg procentus vitamino P, apie 2,5 mg procentus karotino, apie 3 procentus rauginių medžiagų ir dervų, taip pat pektinų, baltymų ir kitokių naudingų medžiagų. Specifinį, ne visiems patinkantį šviežių uogų aromatą lemia valerijono rūgštis bei jos eteriniai junginiai. Kulinarijoje šios uogos dažniausiai naudojamos perdirbtos – dedamos į pyragus, trinamos su cukrumi, iš jų verdamos uogienės, kisieliai, spaudžiamos sultys ar ruošiami originalūs garnyrai prie įvairių mėsos ir žuvies patiekalų.

Medicininė uogų vertė taip pat svarbi sveikatai. Šviežios uogos ir jų sultys tradiciškai naudojamos sergant hipertonija, bronchine astma, esant skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opoms bei inkstų skausmams. Jos gerina širdies darbą, didina tonusą ir efektyviai padeda peršalus arba kosint. Kosmetikoje sulčių kompresai sėkmingai naudojami odos susirgimams gydyti.

Priežiūra, tręšimas ir genėjimas

Pagrindinė putino priežiūra apima reguliarų dirvos purenimą, ravėjimą, liejimą drėgmei palaikyti, mulčiavimą ir kasmetinį genėjimą pavasarį. Tręšimui papildomai naudojamos fosforo ir kalio trąšos, o azotą augalas sėkmingai pasisavina iš gausaus vejos žolės mulčo.

Suaugusiam krūmui pavasarį reikia skirti apie 50 gramų kalio ir 70 gramų fosforo trąšų. Lygiai tokia pat norma augalą rekomenduojama patręšti ir rudenį. Azoto poreikį visiškai patenkina mulčiavimas nupjauta žole, kuris papildomai apsaugo drėgną dirvą nuo išsausėjimo. Teisinga krūmo priežiūra apima ir nuolatinę apsaugą nuo ligų ir kenkėjų. Krūmo formavimas ir genėjimas atliekamas pavasarį, siekiant paskatinti stiprių stiebų augimą. Vaisinis stiebas visada nukerpamas paliekant vos 1 – 2 pumpurus arba nupjaunamas prie pat pagrindo. Taip pat patrumpinama ir gretimo stiebo viršūnė. Su pirmamečiais stiebais elgiamasi panašiai – vienas stiebas nukerpamas paliekant 1 – 2 pumpurus, iš kurių kitais metais išaugs dvi šakos. Viena iš jų vėl bus skirta derliui, o kita naujų šakų auginimui. Siekiant ilgalaikio dekoratyvumo, kas 4 – 6 metus krūmą būtina stipriai apgenėti ir visiškai atnaujinti lają.