Alksnialapė medlieva Krasnojarskaja - auginimas ir nauda

Bendra informacija ir botaninės savybės Amelanchier alnifolia ‘Krasnojarskaja’

Alksnialapė medlieva Amelanchier alnifolia ‘Krasnojarskaja’ yra itin atsparus, aukštaūgis krūmas, išsiskiriantis lengvai svyrančiomis šakomis. Visiškai subrendęs šis augalas pasiekia penkių metrų aukštį ir užima apie pustrečio metro plotį.

Tai puikus pasirinkimas sodyboms ir sodams, taip pat krūmas idealiai tinka natūralioms gyvatvorėms formuoti. Lietuvos klimato sąlygomis medlieva auga be jokių problemų, nes puikiai prisitaiko 4-7 augimo zonose. Gegužės mėnesį augalas pasipuošia baltais, kekiniais ir labai puošniais žiedais. Žali lapai rudenį nusidažo sodriai raudona spalva ir sukuria įspūdingą dekoratyvinį vaizdą. Augalas yra savidulkis, todėl jam nereikia kitų veislių apdulkintojų kaimynystėje.

Uogų derlius, ypatybės ir naudojimas

Krasnojarskaja veislė džiugina itin gausiu derliumi, kuris pilnai sunoksta liepos mėnesį. Uogos yra stambios, tamsiai mėlynos, pasižyminčios sultingumu ir saldžiu skoniu su gaivia rūgštele.

Kadangi šiuos vaisius labai mėgsta paukščiai, sodininkams verta iš anksto pasirūpinti derliaus apsauga. Uogose gausu vitaminų B ir C, mangano bei geležies, taip pat randamas labai didelis kiekis antioksidantų. Dėl gausių fenolinių junginių derlius pasižymi vertingomis priešuždegiminėmis savybėmis ir natūraliai padeda sergant kai kuriomis kraujagyslių bei virškinamojo trakto ligomis. Vaisiuose taip pat sukaupta askorbinės rūgšties, antocianų, katechinų, rauginių ir dažančiųjų medžiagų, pektinų bei vitamino P. Dėl tokios turtingos sudėties derlius plačiai pritaikomas kulinarijoje ir kasdienėje mityboje.

• uogos labai tinka konditerijoje kuriant originalius desertus
• jas galima valgyti šviežias arba džiovinti ilgesniam saugojimui
• iš surinkto derliaus gaminamos sultys, drebučiai, džemai ir pastilės
• puikiai tinka virti tradicinius kompotus ar namines uogienes
• išradingesni sodininkai šias uogas naudoja kaip pikantišką prieskonį arba gamina naminį vyną

Tinkamiausia vieta ir sodinimo taisyklės

Geriausiam augimui ir gausiam derliui reikalinga saulėta arba pusiau saulėta, atvira, bet nuo stiprių vėjų apsaugota vieta pietų ar pietvakarių pusėje. Augalą geriausia sodinti anksti pavasarį arba vėlai rudenį, kai visiškai nukrenta lapai.

Dirvožemiui krūmas nėra itin išrankus, tačiau geriausiai jaučiasi puriame, drenuotame ir humusingame priemolyje ar drėgnoje smėlėtoje dirvoje. Svarbu palaikyti neutralią žemės reakciją – optimalus pH siekia 6-7, o dirvos drėgmė turi būti vidutinė. Sodinant krūmus būtina palikti erdvės jų augimui, todėl eilėje tarp sodmenų išlaikomas dviejų metrų atstumas, o tarp pačių eilių paliekamas keturių metrų tarpas.

Tręšimo kalendorius ir rekomendacijos

Nors medlieva nereikalauja išskirtinės priežiūros, reguliarus maistinių medžiagų papildymas užtikrina sveiką augimą ir itin gausų uogų mezgimą. Tręšimo intensyvumas priklauso nuo sezono ir augalo amžiaus.

Pavasarį organines trąšas galima drąsiai keisti kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis arba tiesiog skirti 50 gramų amonio salietros vienam medeliui.

Genėjimas ir atsparumas aplinkos veiksniams

Alksnialapė medlieva yra išskirtinai atspari ligoms bei įvairiems sodo kenkėjams, todėl cheminių apsaugos priemonių prireikia itin retai. Pagrindinis kasmetinis darbas yra taisyklingas krūmo formavimas ankstyvą pavasarį.

Šis augalas pasižymi pavydėtinu atsparumu šalčiui, nes ištveria net -30 °C žiemos speigus, o žydėjimo metu atlaiko pavasarines šalnoms iki -7 °C. Genint krūmą pirmuosius trejus metus po pasodinimo nereikia jokių drastiškų kirpimų – užtenka pašalinti tik išdžiūvusias, ligotas ir ant žemės krentančias šakeles. Reguliarus ir intensyvus formavimas prasideda trečiaisiais arba šeštaisiais metais. Tuomet pašalinama apie trečdalis ar ketvirtadalis šakučių. Pirmiausia kerpamos ilgesnės nei du metrai šakos, ant kurių pastebimai sumažėja uogų kiekis, taip pat gulinčios ant žemės, pernelyg nulinkusios ir silpnos šakos. Kitais metais procedūra kartojama šalinant panašią dalį senesnių šakų. Šį ciklą reikia tęsti kasmet, kad krūme nuolat dominuotų pačios produktyviausios trejų ar ketverių metų amžiaus šakos.