Smailialapė aktinidija 'Geneva' sodinimas ir derlius

Smailialapė aktinidija ‘Geneva’ ir jos kilmė

Actinidia arguta ‘Geneva’ yra itin sparčiai augantis sumedėjęs vijoklis, per metus galintis paaugti iki 3 metrų ir atramomis pasiekti net 10 metrų aukštį. Ši Amerikoje išvesta lianos veislė išsiskiria sodriai žaliais, platesniais nei kitų aktinidijų lapais ir puikiai tinka sienelių ar pavėsinių apželdinimui.

Sodininkai šį augalą vertina ne tik dėl sparčių augimo tempų, bet ir dėl ypatingo dekoratyvumo. Liana lengvai vyniojasi ant atramų, patvorių bei arkų, todėl tai praktiškas pasirinkimas ieškantiems natūralaus ir gyvybingo sodo akcento.

Žydėjimas ir apdulkinimo ypatumai

Ši dvinamė moteriškos lyties liana pražysta gegužės ir birželio mėnesiais smulkiais, bet labai kvapniais baltais žiedais. Kadangi augalas nėra savidulkis, šalia būtina pasodinti vyriškos lyties apdulkintoją santykiu vienas vyriškas augalas nuo keturių iki dešimties moteriškų krūmų.

Svarbu vyrišką sodinuką įkurdinti pakankamai arti. Tai užtikrina sėkmingą žiedadulkių pernešimą, po kurio augalas pasiruošia gausiam uogų mezgimui.

Gausus kivi uogų derlius

Subrendusi aktinidija pradeda derėti trečiaisiais arba ketvirtaisiais metais ir rugsėjo – spalio mėnesiais užaugina labai gausų derlių. Nuo vieno suaugusio krūmo rudenį galima priskinti nuo 4 iki 8 kilogramų švelnaus medaus skonio kivi uogų.

Kulinarijoje kivi uogų panaudojimas yra itin platus. Vaisiai tobulai tinka valgyti švieži, dėti į desertus ar trinti į vaisinius kokteilius. Iš jų taip pat verdama uogienė, kompotas ir kisielius, sėkmingai spaudžiamos sultys. Uogos yra labai aukštos kokybės žaliava naminio vyno gamybai, o jas šiek tiek apvytinus – skonis stebėtinai primena razinas.

Nauda žmogaus sveikatai

Aktinidijos vaisiai yra dietiškas maistas, kuriame gausu širdį raminančių kardenolidų, puikiai padedančių esant stenokardijai. Tai tikra vitamino C rekordininkė, pagal jo kiekį nusileidžianti tik erškėčiui, tad paros normai užtikrinti užtenka suvalgyti vos kelis vaisius.

Vienoje uogoje susikaupia nuo 600 iki 1400 mg% vitamino C. Tai daro šias kivi uogas nepamainomu pagalbininku stiprinant imunitetą natūraliu būdu.

Sodinimo vieta ir dirvožemis

Sėkmingam augimui geriausiai tinka orui ir vandeniui laidus, vidutiniškai lengvas priemolis, turintis derlingą viršutinį sluoksnį. Augalą sodinkite vidutiniškai drėgnoje, saulėtoje, bet ne per karštoje arba pusiau pavėsingoje vietoje, išlaikant 1,5 – 2,5 metro atstumą tarp sodmenų.

Tokia žemė užtikrina tvirtą augimą. Idealiausias dirvos rūgštingumas yra silpnai rūgštus arba visiškai neutralus, kai pH rodiklis svyruoja tarp 5 ir 6,5.

Tręšimas ir kasdienė priežiūra

Jauną lianą būtina reguliariai laistyti, mulčiuoti aplinkinę dirvą ir saugoti nuo kačių uždėjus metalinį tinklelį, nes šie gyvūnai labai mėgsta apgraužti šaknis. Aktinidiją reikia nuosekliai tręšti tris kartus per metus.

Šį tręšimo planą svarbu vykdyti pagal sezonus.

• rudenį augalas palepinamas puse kibiro komposto, papildomai įmaišant 40 – 50 g superfosfato bei 10 – 15 g kalio druskų.
• pavasarį vegetacijos pradžiai sužadinti išberiama 20 – 30 g amonio salietros.
• prieš pat žydėjimą augalui atiduodama dar 15 – 20 g superfosfato.

Kai augalas pilnai susiformuoja ir sustiprėja, jo priežiūra sode tampa visiškai minimali.

Genėjimas ir formavimas

Genėti aktinidijas reikia anksti pavasarį arba vasarą, griežtai iki rudens pradžios, kad apkarpytos šakos spėtų sugyti ir nenukentėtų nuo šalnų. Formavimui puikiai tinka atraminių grebėstų konstrukcijos, ant kurių šakas geriausia leisti vėduoklės kryptimi.

Tinkamas genėjimas atliekamas atsižvelgiant į lianos amžių.

• pirmaisiais metais visas dėmesys tenka formavimui, todėl pavasarį paliekamas tik vienas stipriausias stiebas ir patrumpinamas iki 30 cm ilgio.
• nuo antrųjų metų anksti pavasarį paliekami 4 – 5 stipriausi ūgliai, sutrumpinant juos virš 8 – 12 pumpuro, kad kitais metais iš ten išaugtų žiedai, o pažeistos bei atliekamos tankios šakos išpjaunamos.
• trečiųjų metų vasarą, nuo birželio iki rugpjūčio, atliekamas stiebų viršūnių trumpinimas.

Žiemojimas ir atsparumas aplinkos sąlygoms

Lietuvos klimatas yra visiškai palankus šiai veislei, kuri priklauso 5 – 8 atsparumo zonoms ir išsiskiria ypatingu atsparumu šalčiui, įvairioms ligoms bei sausroms. Natūralių ligų ar stipriai ją puolančių kenkėjų aktinidija mūsų šalyje neturi.

Nors suaugęs krūmas peržiemoja be jokios papildomos pagalbos, jaunus augalus pirmas kelias žiemas galima papildomai užkloti plėvele.