ALOKAZIJA – kambarinė lapinė gėlė

Alokazija (Alocasia Schott)

Priklauso ajerinių (Araceae) šeimai. Savaime auga Azijos tropikuose (apie 60 rūšių). Alokazija dažnai vadinama arumu.

Stambiašaknė alokazija (Alocasia macrorrhiza (L.) Schott). Lapai šviesiai žali, stambūs, 6— 7, ovališkai strėliški, širdišku pamatu; lapkočiai ilgi, sultingi, sultys nuodingos. Šakniastiebiai žali, taip pat nuodingi; virti vartojami maistui.

Dauginama ataugomis, šakniastiebio, stiebo dalimis. Iš stiebo išpjaunamos akutės su stiebo dalimis ir sodinamos į dauginimo dėžę. Kai įsišaknija ir ūglis truputį paauga, sodinama vazonuose į lapinės, perpuvusios mėšlinės, velėninės žemės mišinį (4:4:2). Į mišinį pridedama truputį medžio anglies ir susmulkintų kimininių samanų. Pasodinus laistoma saikingai.

Vasarą laistoma gausiai. Žiemą augalas neauga, pereina į ramybės būklę, todėl laistoma saikingai. Vasario pabaigoje-kovo pradžioje persodinama. Po 3 savaičių, kai augalas prigyja, pradedama tręšti. Tręšiama išrūgusiomis karvių mėšlo srutomis arba mineralinių trąšų mišiniu „A” (su mikroelementais). Ūkanotomis dienomis, prieš lapų galuose susikaupia vandens lašai.

Alokazija gerai auga kambariuose (18-20°C), pakenčia sausą orą. Žiemą geriau laikyti vėsesnėje šviesioje patalpoje. Vertos dėmesio šios rūšys: A. lindenii Rod. Lapai žali. A. zebrina C. Koch. Lapai pilkai žali, išmarginti dėmėmis.

Tinka interjerams puošti. Derinama su smulkialapiais ir smailialapiais augalais. Gražiai atrodo ir pavieniai augalai.

Šaltinis: wikipedia