DIRVOS PARUOŠIMAS ROŽĖMS

Dirvos paruošimas

Rožės toje pačioje vietoje auga 10 ir daugiau metų. Todėl dirvą rožynui reikia gerai paruošti. Pirmiausia naudinga nustatyti dirvoje esančių maisto medžiagų kiekį ir dirvos reakciją, t.y. rūgštingumą. Rožėms geriausiai tinka beveik neutrali dirva (pH 6.5). Neblogai jos auga ir neutralioje arba net silpnai šarminės reakcijos dirvoje. Auginant lengvesnėse priesmėlio dirvose, pH gali būti ir silpnai rūgšti, o sunkesnėse dirvose – geriau neutrali arba net silpnai šarminė.

Pastebėta, kad rožės, augančios neutralioje arba silpnai šarminės reakcijos dirvoje, yra atsparesnės grybinėms ligoms, greičiau sumedėja jų ūgliai, žiedai būna ryškesnių spalvų ir ilgiau žydi. Turi įtakos ir mechaninė dirvožemio sudėtis. Geriausiai rožės auga, kai dirvožemyje molio dalelių būna ne mažiau kaip 20% ir ne daugiau kaip 50 procentų. Tiksliai molio kiekis dirvoje nustatomas laboratoriniu būdu.

Mechaninę jos sudėtį praktiškai galima nustatyti taip. Jeigu drėgnos dirvos gumulėlis, trinant jį tarp delnų, sudaro vientisą volelį, bus sunkus molis, jei trinant volelis sutrūkinėja – priemolis, jeigu dirvos į volelį susukti nepavyksta – priesmėlis. Trinama smėlio dirva visą laiką būna palaida.

Kokia geriausia dirva rožėms

Geriausiai rožėms tinka priemolio dirvos. Sunkioms molio dirvoms pagerinti tinka rupus smėlis, durpės, kompostinė žemė, gyvulių mėšlas bei kalkės. Lengvas priesmėlio ir smėlio dirvas galima pagerinti įterpiant molio, durpinės, kompostinės bei velėninės žemės, gyvulių mėšlo ir kalkių.

Dirvoms gerinti netinka molis iš gilių karjerų, nes jame dažniausiai būna kenksmingų aliuminio ir geležies druskų. Molį reikia imti iš viršutinių sluoksnių ir dar geriau apie metus jį palaikyti krūvoje. Kad jame greičiau neutralizuotųsi kenksmingos rūgštys ir jis būtų puresnis, krūva per vasarą naudinga 2-3 kartus perkasti. Atsižvelgiant į molio reakciją, perkasant į jį naudinga įdėti kalkių. Dirvoms kalkinti galima naudoti kalkinį tufą, šviežiai gesintas kalkes. Joms neutralizuoti tinka ir susmulkintas senos statybos tinkas, tik svarbu, kad jame nebūtų cemento.

Rožių šaknys skverbiasi gana giliai, todėl joms dirvą reikia supurenti ne mažiau kaip 50-60 cm. Mūsų šalyje ariamasis dirvos sluoksnis dažniausiai būna apie 20-25 cm, daržuose – iki 30 cm. Ruošiant dirvą rožėms, viršutinį dirvos sluoksnį naudinga nukasti ir žemes laikinai supilti netoliese, o apatinį 30 cm sluoksnį išvežti. Viršutinis dirvos sluoksnis sumaišomas su išsivėdinusiomis durpėmis, kompostinė, velėnine žeme, pridedant molio arba smėlio. Į žemių mišinį dar reikia pridėti gyvulių mėšlo ir mineralinių trąšų.

Mėšlas geriau tinka perpuvęs. Į vieną kvadratinį metrą dedama 10-15 kg gyvulių mėšlo, 20-30 g superfosfato, 10-15 g kalio druskos, 50-60 g kaulamilčių. Mineralinės trąšos išberiamos ne vėliau kaip 3 mėnesiai iki sodinant rožes. Jeigu dirvos reakcija nenustatyta, į vieną kvadratinį metrą molio dirvos dedama iki 0.4-0.5 kg, priesmėlio – 0.2-0.3 kg ir smėlio – 0.15-0.25 kg kalkių.

Žemių mišinio komponentai

Visi žemių mišinio komponentai, mineralinės trąšos, kalkės, išskyrus gyvulių mėšlą, gerai sumaišomi ir lygiai paskleidžiami 50-60 cm sluoksniu. Gyvulių mėšlą reikia įterpti taip, kad jis nepatektų giliau kaip 25-30 cm.

Kada pasiruošti

Sodinant rožes iš rudens, dirva turi būti paruošta prieš 3 mėnesius, t.y. apie liepos mėnesį. Sodinant pavasarį, dirvą reikia ruošti rudenį.

Šaltinis: Vikipedija