FINIKAS – kambarinė lapinė gėlė

Finikas. (Phoenix L.). Afrikos ir Azijos tropikuose ir subtropikuose finikų auga apie 10 rūšių. Tarp jų yra aukštų ir žemų, tankiais ir retais lapų vainikais. Visos rūšys plunksniškais lapais. Stiebas apaugęs lapkočių likučiais. Lapo lapeliai lancetiški, nusmailėjusia viršūne.

Datulinis finikas (Phoenix dactilyfera L.). Savaime auga Kanarų salose ir Šiaurės Afrikoje. Užauga 20-22 m aukščio. Kamienas stiprus. Lapai melsvai žali. Vaisius 3-5 cm ilgio, žalias. Dauginama sėklomis, auga lėtai. Gerai auga šviesiuose, šiltuose ir vėsesniuose kambariuose. Vasarą laistoma labai gausiai, retkarčiais purškiama. .

Kanarinis finikas (Ph. canariensis Cha-baud.). Kilęs iš Kanarų salų. Stiebas trumpas, storas. Lapai tamsiai žali, blizgantys, iki 3 m ilgio, išlinkę lanku. Dauginama sėklomis. Vasarą laistoma gausiai.

Gerai auga saulėtoje vietoje. Žiemą pakenčia ir žemesnę temperatūrą (6-10°C), laistoma saikingai.

Lenktalapis finikas (Ph. reclinata Jacq., sin. Ph. leonensis Lodd., Ph. spinosa Schum. et Thonn.). Kilęs iš Pietų Amerikos. Lapai ilgi, labai išlinkę, lapeliai ilgi, apie 30 cm ilgio, nusmailėjusiomis viršūnėlėmis, tankiai suaugę.

Miškinis finikas (Ph. silvestris Roxb.). Kilęs iš Indijos. Užauga apie 1 m aukščio, šakotas. Lapeliai apaugę plaukeliais.

Robelino finikas (Ph. roebelinii O’Bien, sin. Ph. laureiri Kunth). Kilęs iš Indijos. Labai dekoratyvus augalas. Stiebas trumpas, žemas. Lapai siauri, švelnūs, tamsiai žali, lengvai svyrantys; lapeliai tankiai suaugę, jauni truputį plaukuoti.

Gerai auga 20°C temperatūros kambariuose (žiemą —16°C). Šios rūšies palmės Kaukaze auginamos medelynuose, iš čia paaugusios (5 metų) siunčiamos į šiaurinius šalies rajonus. vazonus sodinama truputį giliau negu augo dirvoje. Persodinti augalai laikomi šiltoje patalpoje, ypač gerai prigyja, jei žemė šildoma iš apačios. Aplinkos temperatūra gali būti ir žemesnė. Patariama kasdien apipurkšti.

Šaltinis: wikipedia