Forsitijos dauginimas: kaip pasidauginti krūmą

Forsitija – vienas lengviausiai dauginamų dekoratyvinių krūmų, todėl iš vieno seno kerelio gana nesunku užsiauginti kelis naujus augalus. Dažniausiai ji dauginama auginiais, bet taip pat labai sėkmingai gali būti dauginama ir atlankomis, nes jos šakos lengvai įsišaknija prisilietusios prie žemės.

Kada dauginti forsitiją

Patikimiausias laikas dauginti forsitiją auginiais yra tuomet, kai augalas leidžia šviežius ūglius – paprastai vėlyvą pavasarį arba vasaros pradžioje, kai imami minkšti ar pusiau sumedėję auginiai. Būtent tuo metu auginiai dažniausiai įsišaknija greičiausiai ir lengviausiai.

Kai kurie augintojai sėkmingai daugina forsitiją ir rudenį ar ramybės laikotarpiu, naudodami sumedėjusius auginius, tačiau pradedančiajam paprasčiausia pradėti nuo aktyvaus augimo sezono.

Jei norite kuo mažiau rizikos, geriausia rinktis sveiką, stiprų krūmą ir pjauti auginius ne karščiausią dieną, o ryte, kai stiebai būna standūs ir nepraradę drėgmės.

Kaip paruošti auginius

Forsitijos auginiai dažniausiai ruošiami iš 6–8 colių ilgio ūglių, tai yra maždaug 15–20 cm. Nuo apatinės dalies nuimami lapai, kad stiebo dalis, kuri bus įkišta į substratą, liktų plika.

Svarbu pasirinkti:

• sveiką, nesergantį ūglį;
• ne per seną ir ne visiškai sumedėjusį stiebą;
• švarų, aštrų sekatorių.

Auginį sodinkite į lengvą, drėgną, bet laidų substratą. Jei norite, apatinę dalį galima pamerkti į įsišaknijimo hormoną, nors forsitija dažnai šaknis formuoja ir be jo.

Kai kurie sodininkai forsitijos šakeles bando šaknydinti ir vandenyje, tačiau stabilesnis rezultatas dažniausiai gaunamas sodinant tiesiai į purų substratą.

Įsišaknijimo sąlygos

Kad auginiai sėkmingai įsišaknytų, jiems reikia drėgno, bet ne šlapio auginimo mišinio, šilumos ir ryškios, bet ne tiesioginės saulės. Tiesioginė kaitri saulė dažnai išdžiovina auginį greičiau, nei jis spėja suformuoti šaknis.

Forsitijos auginiai paprastai įsišaknija maždaug per 6–8 savaites, jei sąlygos išlieka tolygios.

Kad drėgmė laikytųsi geriau, galite:

• auginius pridengti skaidriu gaubtu ar maišeliu;
• reguliariai vėdinti;
• neleisti substratui visiškai išdžiūti;
• vengti stovinčio vandens vazone.

Kitas labai patikimas metodas – atlankos. Tam pakanka žemiau augančią šaką palenkti prie dirvos, prispausti ir užberti žeme. Po kurio laiko toje vietoje susiformuoja šaknys, ir naują augalą galima atskirti nuo motininio krūmo.

Jaunų augalų priežiūra

Kai auginiai jau turi aiškiai susiformavusias šaknis, juos galima persodinti į atskirus vazonėlius arba į auginimo lysvę. Pirmuoju laikotarpiu jauniems augalams svarbiausia tolygus drėgnumas, bet ne perlaistymas.

Jaunų forsitijų nereikėtų iš karto sodinti į labai kaitrią vietą. Iš pradžių geriau jas pamažu pripratinti prie daugiau saulės ir lauko sąlygų, kad nepatirtų streso. Kai augalai sustiprėja, jie tampa gana nereiklūs ir vėliau auga kaip įprasti forsitijų krūmai.

Pirmaisiais metais verta daugiau dėmesio skirti ne formavimui, o geram įsišaknijimui. Kuo stipresnę šaknų sistemą išaugins jaunas augalas, tuo geriau jis prigis nuolatinėje vietoje.

forsitiją lengviausia dauginti vėlyvą pavasarį ar vasaros pradžioje auginiais, parenkant jaunus sveikus ūglius, nuimant apatinius lapus ir sodinant į drėgną, laidų substratą. Šaknys dažniausiai susiformuoja per 6–8 savaites, o dar paprastesnis būdas – atlankomis, kai šaka įsišaknija dar būdama prijungta prie motininio krūmo.