Lapų susisukimas į vidų yra natūralus augalo gynybinis mechanizmas, kuriuo siekiama sumažinti atvirą lapo paviršiaus plotą ir apsisaugoti nuo žalingo aplinkos poveikio. Nors šį reiškinį gali sukelti kelios priežastys, dažniausiai tai yra tiesioginis atsakas į drėgmės trūkumą, per stiprų apšvietimą arba netinkamą temperatūrą.
Paprastas ir detalus lapų susisukimo paaiškinimas Paprastas paaiškinimas: Kai augalui darosi per karšta, per šviesu arba trūksta vandens, jis stengiasi „užsidaryti“, kad neišgarintų paskutinių drėgmės likučių. Susukdamas lapus į tūbelę, augalas paslepia savo paviršiuje esančias poras nuo tiesioginės saulės ir sauso oro, taip taupydamas vandenį. Detalus paaiškinimas: Lapų formos keitimą anatomiškai reguliuoja ląstelių turgoro spaudimas (vandens slėgis ląstelių viduje). Kai augalas patiria vandens deficitą, lapo epidermyje esančios specializuotos motorinės ląstelės, dar vadinamos bulliform ląstelėmis, greitai praranda vandenį ir subliūkšta. Dėl šio staigaus hidraulinio pokyčio ir sumažėjusio slėgio, viršutinė lapo pusė susitraukia, priversdama lapo kraštus užsilenkti į vidų arba visiškai susivynioti.
1. Vandens trūkumas arba perteklius
Vanduo yra dažniausia lapų sukimosi priežastis. Jei žemė vazone yra visiškai išdžiūvusi, augalo šaknys nebegali tiekti drėgmės lapams. Reaguodamas į tai, augalas susuka lapus į vidų, kad sumažintų transpiraciją (vandens garavimą per lapų žioteles). Tokiu atveju lapai dažnai būna sausi ir traškūs.
Paradoksalu, bet perlaistymas sukelia lygiai tokį patį efektą. Jei augalas nuolat mirksta vandenyje, jo šaknys negauna deguonies ir pradeda pūti (šaknų puvinys). Supuvusios šaknys nebegali pasisavinti vandens, todėl antžeminė augalo dalis patiria sausrą, nepaisant to, kad substratas yra šlapias. Tokiu atveju lapai susisuka, bet būna minkšti ir suglemžę.
2. Per stipri šviesa
Daugelis populiarių kambarinių augalų (pavyzdžiui, kalatėjos, marantos, paparčiai) natūralioje gamtoje auga atogrąžų miškų apatiniame arde, kur gauna tik išsklaidytą šviesą. Jei tokį augalą pastatysite ant pietinės palangės, kur jį kaitins tiesioginiai saulės spinduliai, jis patirs šviesos stresą.
Siekdamas išvengti fototoksiškumo ir lapų nudegimų, augalas susuka lapus į vidų, taip drastiškai sumažindamas plotą, į kurį krenta saulės spinduliai. Jei problema yra šviesa, lapai dažniausiai susisuka dienos metu, kai saulė aktyviausia, ir gali vėl išsiskleisti vakare. Šią problemą išspręsite tiesiog patraukę augalą toliau nuo lango arba uždengę jį permatoma užuolaida.
3. Ekstremali temperatūra ir sausas oras
Karštis tiesiogiai koreliuoja su drėgmės praradimu. Net jei augalas yra tinkamai palaistytas, itin aukšta aplinkos temperatūra priverčia jį garinti vandenį greičiau, nei šaknys spėja jį įsisavinti. Dėl to prasideda laikinas vytimas ir lapų susisukimas.
Taip pat pavojingas yra ir labai sausas oras, ypač šildymo sezono metu arba pastačius augalą šalia kondicionieriaus. Sausas oras ištraukia drėgmę iš lapų audinių. Kaip minėta ankstesniuose patarimuose, atogrąžų augalams būtina palaikyti aukštą drėgmės lygį, kurį galima pasiekti naudojant oro drėkintuvus. Be to, šaltas skersvėjis taip pat gali pažeisti lapų ląsteles ir priversti jas susitraukti.
Papildomas veiksnys: Kenkėjai
Nors šviesa, vanduo ir temperatūra yra pagrindiniai abiotiniai (negyvi) veiksniai, verta prisiminti ir biotinius stresorius. Sultis siurbiantys kenkėjai, tokie kaip amarai ar tripsai, pažeidžia lapo audinius, todėl augantys nauji lapai deformuojasi ir susisuka į vidų. Kaip patvirtinta ankstesniuose tyrimuose, reguliarus purškimas neemo aliejumi (kurio efektyvumas siekia iki 90 %) yra puiki prevencinė ir gydomoji priemonė prieš šiuos parazitus.
Priežasčių ir sprendimų palyginimas
Žemiau esančioje lentelėje apibendrinami pagrindiniai simptomai, padedantys atskirti lapų susisukimo priežastis:
|
Streso šaltinis
|
Papildomi simptomai
|
Sprendimo būdas
|
|---|---|---|
|
Drėgmės trūkumas
|
Lapai sausi, traškūs, žemė vazone labai lengva ir sausa.
|
Gausiai palaistyti, kol vanduo išbėgs pro drenažo angas.
|
|
Šaknų puvinys
|
Lapai susisukę, bet minkšti, geltonuojantys; žemė ilgai neišdžiūsta.
|
Ištraukti iš vazono, pašalinti pūvančias šaknis, persodinti į sausesnį gruntą.
|
|
Per stipri šviesa
|
Lapai susisuka dienos metu, gali atsirasti išblukusių ar nudegusių dėmių.
|
Perkelti augalą į vietą su išsklaidyta šviesa.
|
|
Temperatūra / Sausas oras
|
Lapų galiukai džiūsta, runda; augalas stovi arti radiatoriaus.
|
Padidinti oro drėgmę (drėkintuvas, purškimas), patraukti nuo skersvėjų.
|
Lapai susisuka į vidų, kai augalas patiria aplinkos stresą ir bando sumažinti drėgmės praradimą bei apsaugoti savo audinius. Dažniausiai šią gynybinę reakciją iššaukia nereguliarus laistymas (tiek sausra, tiek šaknų puvinys), per intensyvi tiesioginė saulės šviesa arba netinkama temperatūra bei sausas oras. Taip pat prisidėti gali ir kenkėjų žala. Norint išgelbėti augalą, svarbu atidžiai įvertinti papildomus simptomus (ar lapai sausi, ar minkšti, kokioje vietoje stovi vazonas) ir atitinkamai pakoreguoti priežiūros rutiną: sureguliuoti laistymą, pritaikyti apšvietimą arba padidinti aplinkos drėgnumą.
Apie apiegeles.lt komandą
Esame augalų entuziastų komanda. Mūsų tikslas - dalintis praktiniais patarimais, naujausiomis sodininkystės tendencijomis ir įkvėpti jus kurti nuostabią žalią erdvę savo namuose bei kieme.
Jus taip pat gali sudominti
Daugiau naudingų straipsnių jūsų augalams ir namams.
