LEUKONIJA – VIENMETĖ GĖLĖ
Tai labai gera tarpinė kultūra. Vasarinės leukonijos (Mattiola incana R. Br. annua hort.) — vienmetės gėlės, lauke augdamos žydi liepos—rugsėjo mėn. Šiltnamiuose jas galima pražydinti nuo gruodžio pabaigos. Juose geriausia auginti vasarinių leukonijų vienastiebes veisles — Excelsior’, ‘Exci’, ‘Quedlenburg’, ‘Nordische Riesen’.
Vasarines leukonijas auginti šiltnamiuose apsimoka, nes jos pradeda žydėti praėjus 110-130 d. nuo sėjos, o iš 1 m2 galima priskinti iki 40 žiedynų.
Dauginimas sėklomis.
Vasarines leukonijas pasėjus vasario pradžioje, jos žydi gegužės pabaigoje—birželio mėn. Žydinčių leukonijų galima turėti ir Naujiesiems metams. Šiuo atveju jos sėjamos rugpjūčio 25 d. ir atitinkamą laiką papildomai šviečiamos. Jeigu leukonijas numatoma auginti neapšildomuose šiltnamiuose arba inspektuose, reikia jas sėti kovo mėn.
Į dėžutę sėjama 1,5-2 g sėklos (1 g yra 500-600 sėklų). Norint kad išaugtų 1000 realizuoti tinkamų augalų, reikia pasėti 4,5 g sėklos. Vasarinių leukonijų sėklos sudygsta per 3-5 d.
Daigai pikuojami visiškai išsivysčius skilčialapiams. Šio darbo suvėlint, negalima, nes per ilgai neišpikuoti daigai pradeda medėti, iš jų išaugę augalai greitai pražysta, tačiau žiedai būna nekokybiški. Pikuojami tik šviesiai žali daigai, o tamsiai žali pašalinami. Taip daroma dėl to, kad tiktai iš šviesiai žalių daigų išauga augalai pilnaviduriais žiedais. Tamsiai žali daigai toliau auginami tik tuo atveju, jeigu norima išsiauginti sėklos. Vasarinių leukonijų daigų spalvinis skirtumas priklauso nuo veislės. Aukščiau paminėtų veislių daigų spalva ryškiai skiriasi. Be to, šis skirtumas būna ryškesnis, kai daigai auginami 9-12°C temperatūroje, sudarant dienos ilgį 8-10 val.
Daigai pikuojami į dėžutes 4×4 cm atstumu. Ant substrato paviršiaus užsijojama 1 cm storio smėlio sluoksnis. Augalams pradėjus susiliesti, persodinama šiltnamio lysves 10×12 cm atstumu.
Laistymas.
Prieš sodinimą substratas turi būti normaliai drėgnas. Persodintos į nuolatinę auginimo vietą leukonijos palaistomos, o vėliau 5-7 d., kol augalai prigyja, nelaistoma. Laistant neprigijusias leukonijas, jos suserga diegavirte. Per vegetaciją leukonijos laistomos retai, bet gausiai. Laistyti reikia ryte, kad nuo lapų greičiau nudžiūtų vanduo.
Temperatūra.
Vasarinių leukonijų sėkloms dygti reikia 15-18°C šilumos. Joms sudygus, temperatūra nedelsiant sumažinama iki 9-12°C. Tokioje temperatūroje sėjinukai laikomi tol, kol visiškai išsivysto skilčialapiai, t. y. iki pikavimo.
Išpikuotus augalus reikia laikyti 12-15°C šiltnamyje. Antrą kartą išpikuotoms leukonijoms turi būti dieną 14-16°C, o naktį 12-14°C. Kai leukonijoms išauga 10 lapų, temperatūra sumažinama dieną iki 12-14°C, o naktį iki 10-12°C. Jeigu nurodytu metu temperatūra būna aukštesnė arba žemesnė, leukonijos vėliau pradeda žydėti. Tuo atveju, kai šiltnamio temperatūra naktį būna 16-18°C ir daugiau, kai kurių veislių leukonijos sudaro tankias lapų rozetes ir gali visiškai nežydėti.
Šviesa.
Leukonijos — šviesamėgiai augalai, todėl šiltnamis turi būti šviesus ir gerai vėdinamas. Jas auginant Naujiesiems metams, nuo lapkričio 1 d. reikia papildomai šviesti, sudarant 16 val. ilgio dieną.
Papildomas tręšimas.
Paprastai leukonijoms pakanka tų trąšų, kurios įdedamos į substratą, tačiau silpnai augančias galima palieti 0,1 kalio salietros tirpalu.
Skynimas.
Skinama tada, kai visi žiedai žiedyne būna išsiskleidę. Leukonijos neskinamos, o išraunamos su šaknimis ir pamerkiamos vandenį. Prieš realizaciją šaknis reikia nupjauti ir įskelti stiebą.
Sėklų išauginimas.
Norint išsiauginti vasarinių leukonijų sėklų, reikia sodinti tamsiai žalius daigus, nes iš tokių išauga tuščiavidurės leukonijos, kurios gali užmegzti sėklas. Auginamus sėklai augalus reikia keletą kartų išjudinti iš šaknų, lengvai patraukiant už stiebo į viršų. Tai pagreitina sėklų brendimą ir iš jų išauga daugiau augalų pilnaviduriais žiedais. Nustatyta, kad leukonijos, kurių palikuonys bus pilnaviduriais žiedais, būna silpnesnės, o jų ankštarėlės apvalesnės, trumpesnės, susiglaudusia viršūnėle. Leukonijos, iš kurių išaugę augalai žydės tuščiaviduriais žiedais, būna vešlios, o ankštarėlės plokštesnės, ilgesnės, su dviem viršūnėlėmis. Paprastai daugiau augalų pilnaviduriais žiedais išauga iš sėklų, išaugusių žiedyno viduryje esančiose ankštarėlėse.
Pasitaikančios nesėkmės
Tankiai suaugusios lapų rozetės, augalai nežydi
Priežastys: Per aukšta temperatūra
Ką daryti: Laikytis agrotechnikos
Pūna šaknies kaklelis, vysta lapai
Priežastys: Per gausiai laistoma
Ką daryti: Laikytis agrotechnikos, neprigijusių augalų nelaistyti
Pažeistų daigų šaknų kaklelis suplonėjęs, patamsėjęs, pūnantis
Priežastys: Diegavirtė
Ką daryti: Sėti ir sodinti į sterilų substratą, sėklas užberti švariu smėliu, vėdinti šiltnami
Ant lapų ir žiedų įvairaus dydžio, apvalios ir kampuotos, rudos, su šviesiu viduriu, džiūstančios dėmės
Priežastys: Alternariozė
Ką daryti: Sėklas rinkti iš sveikų augalų, sergančius purkšti fungicidais
Lapų viršutinėje pusėje yra blyškios dėmės, o toje pačioje vietoje apatinėje pusėje — pilkas pelėsis, kuriuo gali apsitraukti stiebai ir žiedkočiai, jie išsikreivina, žiedpumpuriai ir lapai vysta
Priežastys: Netikroji miltligė
Ką daryti: Šiltnamius vėdinti, saikingai laistyti, neaplieti lapų, sergančius augalus pašalinti, purkšti fungicidais
Išgraužtos šaknys ir stiebas prie pat žemės, žiedų kekės vysta, lapai džiūna
Priežastys: Pavasarinės kopūstinės musės
Ką daryti: Naikinti piktžoles šiltnamyje ir aplink juos, augalus sodinti negiliai ir sterilų substratą
Lapuose, žiedpumpuriuose ir ankštarose išgraužtos gilios duobutės, daigai dažnai visiškai išdžiūna, dažniausiai taip atsitinka, kai šiltnamyje sausa ir karšta
Priežastys: Kryžmažiedinės spragės
Ką daryti: Naikinti piktžoles ir augalų liekanas, purkšti insekticidais
Šaltinis: wikipedia