Tai šliaužiantis krūmas arba trumpalaikis daugiametis augalas, kuriam būdingi lapai, kurie palietus sulinksta į vidų, nes juose yra smulkių plaukelių, labai jautrių prisilietimui, temperatūrai ir judesiui.
Augalas taip pat užverčia lapus naktį, reaguodamas į įvairius dirgiklius. Tai yra natūralaus augalo gynybos mechanizmo dalis. Jautrusis augalas turi švelnius, į paparčius panašius lapus ir šviesiai violetinius žiedus, primenančius mažas pomponų šakeles.
Jauni augalai auga į viršų, tačiau greitai išsiugdo išorinį šliaužiantį įprotį. Nors jautrusis augalas (Mimosa pudica) yra ištvermingas, jis dažniau auginamas kaip mažai priežiūros reikalaujantis kambarinis augalas.
Mimoza nelabai pakenčia pavėsį. Ji gerai auga, kai dienos šviesa trunka aštuonias valandas, ir gali pakęsti dalinį pavėsį, tačiau jų būklė labai pablogėja visiškame pavėsyje. Auginant juos patalpoje, ideali vieta – priešais šviesų, saulėtą langą arba šalia jo. Jei lapeliai dieną lieka užversti, tai reiškia, kad augalas negauna pakankamai šviesos.
Ideali dirva mimozai yra gerai drenuota ir molinga, o geresnį drenažą užtikrina durpių samanos. Natūralioje aplinkoje jautrusis augalas auga dirvožemyje, kuriame yra mažai maistinių medžiagų, todėl jam nereikia pernelyg turtingo dirvožemio ar dažno tręšimo. Auginant kaip kambarinį augalą, tinkama terpė yra standartinis komercinis vazonų mišinys.
Laistyti mimozą reikia, kai viršutinis dirvožemio sluoksnis pradeda džiūti. Augalas nepakenčia šlapumos, o paliktas stovėti vandenyje jis gali pradėti pūti. Apskritai augalą laistykite, kai pradeda džiūti viršutinis dirvožemio sluoksnis. Žiemą mimozas laistykite šiek tiek taupiau.
Mimozas galima auginti įvairiose klimato zonose, tačiau geriausiai jie auga 18-23 laipsnių temperatūros patalpose. Jautrusis augalas gerai auga esant vidutinei arba didelei drėgmei. Daugelyje namų mimozai drėgmės pakanka, tačiau jei jūsų regione žiemą oras sausas, gali tekti naudoti oro drėkintuvą arba pastatyti vazoną ant padėklo su akmenukais, pripildyto vandens. Jei auginate mimozas kaip vazoninius augalus, jie geriausiai augs, jei perkelsite juos į patalpą, kai temperatūra nukryps nuo 18-23 laipsnių temperatūros.
Mimozos geriausiai auga skurdžioje maisto medžiagų dirvoje, todėl jų nereikia tręšti. Tačiau, jei norite augalui suteikti papildomą impulsą vegetacijos metu, kas kelias savaites galite tręšti skystomis trąšomis su dideliu kalio kiekiu, praskiestomis iki pusės koncentracijos. Prieš tręšdami visada palaistykite augalą, kad nenudegintumėte jautrių šaknų.
Genėjimas – tai procesas, kuris gali būti taikomas siekiant pagerinti mimozos išvaizdą. Reguliariai genint vilnijančius stiebus, augalas atrodys pilnesnis ir vešlesnis. Tai galima daryti bet kuriuo metų laiku.
Mimozas galima dauginti sėklomis arba stiebo auginiais. Pirmiausia nupjaukite 10-15 cm ilgio stiebo viršūnę, kurioje yra bent vienas atviras lapų mazgas. Norėdami pasodinti auginį, nedidelį vazonėlį pripildykite durpių samanų ir perlito mišiniu. Pastatykite vazonėlį šiltoje ir gerai apšviestoje vietoje, tada uždenkite jį skaidriu plastiku. Po 1-4 savaičių auginys išleis šaknis ir jį bus galima persodinti į didesnį vazoną arba į sodą.
Norėdami dauginti mimozą iš sėklų, sėklas sėkite į gerai drenuotą terpę ir užtikrinkite šilumą. Sėkloms sudygus, persodinkite į atskirus vazonėlius ir auginkite toliau vėsioje aplinkoje. Jei norite auginti augalus iš sėklų, geriausia jas pirkti iš patikimo šaltinio arba rinkti iš sudžiūvusių sėklų ankščių, kurios lieka išnykus vasaros žiedams. Taip būsite tikri, kad sėklos yra kokybiškos ir turės gerą tikimybę sudygti.
Pavasarį paruoškite sėklas sodinimui: jas skarifikuokite (aštriu peiliu subraižykite kietą išorę) arba per naktį pamerkite į vandenį. Norėdami pasėti sėklas, nedidelius vazonėlius pripildykite sudrėkintu vazonų mišiniu ir ant viršaus užberkite šiek tiek papildomo vazonų mišinio. Pastatykite vazonėlį šviesioje ir šiltoje vietoje. Dažniausiai sėklos sudygsta per savaitę. Augalą persodinkite į didesnį vazoną, kai pro drenažo skylutes pradės matytis šaknys.
Mimoza greitai auga ir, jei išauga iš vazono, jį dažnai reikia persodinti kelis kartus per vienerius metus. Kai šaknys pradeda kyšoti iš drenažo skylučių, metas augalą persodinti. Normalu, kad po persodinimo lapai nukrinta; laikui bėgant augalas atsigaus. Jei po žydėjimo augalas labai suprastėja, galima išsaugoti sėklas, išmesti seną augalą ir pasodinti naują. Daugelis augintojų kasmet sodina naujas sėklas, o senus augalus po žydėjimo išmeta.
Daugiamečius augalus, jautrius žiemos sezonui, dažnai geriausia auginti kaip vienmečius. Po žydėjimo šie augalai pradeda nykti patalpoje. Geriausias būdas dauginti naujus augalus – išsaugoti sudžiovintas praėjusių metų sėklas. Žiemos mėnesiais reikėtų sumažinti augalams skiriamo vandens kiekį, tiek tiems, kurie laikomi patalpoje, tiek tiems, kurie pereina į pusiau sausringą būseną.
Mimozoms būdingi keli kenkėjai, tarp jų – voratinklinės erkės ir mimoziniai voragyviai, kurie apvynioja mimozos lapus tinklais, trukdančiais jiems užsidaryti. Mimozos taip pat jautrūs kitiems įprastiems kambarinių augalų kenkėjams, pavyzdžiui, miltuotieji skydamariai ir tripsams. Šiems įprastiems kambarinių augalų kenkėjams veiksmingai gydyti galima purkšti netoksišką sodininkystės aliejų. Mimozos nėra itin jautrūs jokioms ligoms, ir tai yra laimė.
Norint, kad mimoza žydėtų, reikia sudaryti jai tinkamas sąlygas. Tai apima užtikrinimą, kad augalas turėtų pakankamai šviesos, vandens ir maistinių medžiagų. Be to, svarbu reguliariai nukirpti augalo galvą, kad paskatintumėte naują augimą.
Jei jūsų augalas nežydi, gali būti, kad jis negauna pakankamai šviesos. Tai dažna kambarinių augalų problema. Pabandykite pavasarį ir vasaros pradžioje perkelti augalą į saulėtą vietą lauke arba papildykite kambarinių augalų dirbtiniu apšvietimu, kuris gali paskatinti daugiau žiedų.
Per aukšta arba per žema temperatūra taip pat gali trukdyti gėlėms žydėti. Siekdami geriausių rezultatų, stenkitės palaikyti 18-23 laipsnių temperatūrą. Augalai, kurie patiria ekstremalią temperatūrą, dažnai rečiau žydi.
Viena iš problemų, su kuria gali susidurti augintojai, bandydami auginti mimozą patalpose, yra greitas jo nykimas. Daugelis įprastų kambarinių augalų yra tropiniai visžaliai daugiamečiai augalai, kurie, tinkamai prižiūrimi, gali augti kelerius metus, tačiau jautrusis augalas nepriklauso šiai kategorijai. Jo būklė pradeda blogėti netrukus po to, kai jis pirmą kartą pražysta.
Paprastai veiksmingiau yra dauginti augalą imant sėklų iš motininio augalo ir sodinant naują egzempliorių, o ne bandant pratęsti motininio augalo gyvenimą.
Augalai, kurie negauna pakankamai saulės šviesos, dažnai būna verpstiški ir turi mažai lapų. Pasirūpinkite, kad augalas gautų bent 8 valandas natūralios arba dirbtinės saulės šviesos. Reguliarus stiebų karpymas padės išlaikyti augalą pilną ir vešlų.
Mimosa (Mimosa) yra augalų genties pavadinimas, į kurį įeina daugiau nei 400 rūšių, priklausančių žirginukinių (Fabaceae) šeimai. Ši gėlė yra garsi dėl savo jautraus lapų, kurie susitraukia ir sklinda, kai juos paliečiate. Mimosa taip pat gali būti medis ar krūmas, ir jos gali turėti ryškių geltonų arba rožinių gėlių.
Pagrindinės savybės:
1. **Lapai:** Mimosa garsėja savo jautriais lapais, kurie susitraukia ir užslenka, kai liečiami arba apriboti judėjimą.
2. **Gėlės:** Gėlės gali būti skirtingų spalvų, bet dažniausiai jos būna ryškios geltonos arba rožinės.
3. **Gamtinė paplitimas:** Mimosa rūšys randamos daugelyje šiltnamių klimato zonų, įskaitant Pietų Ameriką, Šiaurės Ameriką, Afriką ir kitus regionus.
4. **Veislės:** Populiarios Mimosa rūšys apima Mimosa pudica (bauginanti ar jautri mimosa), Mimosa hostilis (juodasis mimosa), Mimosa tenuiflora ir kitos.
5. **Naudojimas:** Mimosa yra vertinama kaip dekoratyvinis augalas soduose ir parkuose dėl savo gražių gėlių ir išskirtinių lapų. Taip pat šios rūšys gali būti naudojamos žemės konsolidavimui ir erozijos kontrolės tikslais.
6. **Kiti pavadinimai:** Mimosa taip pat gali būti žinoma kaip „sensitive plant” arba „touch-me-not”.
Mimosa yra gana išskirtinė gėlė, dėl savo judančių lapų ir spalvingų gėlių. Jautrūs lapai yra pritaikyti kaip apsauginė priemonė nuo potencialių žalotojų, nes jie susitraukia, kai juos paliečiate. Tai yra paplitęs augalas kaip dekoratyvinė augalija ir yra vertinamas dėl savo įdomaus elgesio.
Darželinė bergenija. Tai įvairių bergenijų rūšių hibridai ir veislės. Veislės skiriasi žiedo spalva, augalo aukščiu, lapų išvaizda rudenį. Veislės, kurios skiriasi lapų spalva rudenį ir žiemą. 1- lapija rudai raudona: ‘Abendglocken’- augalas 40 cm aukščio, žiedai karmino spalvos, žydi gausiai, žiemą lapai rudai raudoni; ‘Abendglut’- …
Vaistutis (Arabis L.) Alpinis vaistutis (A. alpina L.) kryžmažiedžių (Brassicaceae) šeimos daugiametis šakniastiebinis augalas. Savaime auga Sibire, Kaukaze, Vakarų Europoje. Augdamas sudaro ištisą kilimą. Stiebas plaukuotas, 15-20 cm aukščio. Lapai pilkai žalsvi, plaukuoti, susitelkę skrotelėse, pamatiniai kastuviški, stiebiniai bekočiai, strėliškais pamatais, apkabina stiebą, išsilaiko žali …
Mimoza (Mimosa) – dar vadinama „jautriuoju augalu” 2024-01-04 DAUGIAMETĖS GĖLĖS Rūtenis – aguoninių šeimos daugiametis, dažniausiai su stiebagumbiais, efemeroidinis, žolinis augalas. Stiebagumbių didumas priklauso nuo rūšies. Kai kurie rūteniai (pav., geltonasis) turi šakniastiebius. Lapai …
Per didelis vazonas kambarinio augalo šaknims sukuria mirtiną drėgmės ir deguonies disbalansą, kuris greitai veda prie augalo žūties. Nors intuityviai atrodo, kad didesnė erdvė turėtų skatinti laisvesnį augimą, realybėje perteklinis substrato kiekis veikia priešingai ir uždusina nedidelę šaknų sistemą. Paprastas ir detalus drėgmės kaupimosi paaiškinimas Paprastas …
Esame augalų entuziastų komanda. Mūsų tikslas - dalintis praktiniais patarimais, naujausiomis sodininkystės tendencijomis ir įkvėpti jus kurti nuostabią žalią erdvę savo namuose bei kieme.
Daugiau naudingų straipsnių jūsų augalams ir namams.
