PAPĖDŽIALAPIS (Vėzdūnė) – kambarinė lapinė gėlė

PAPĖDŽIALAPIS (Vėzdūnė)  (Spathiphyllum Schott)

Gausiažiedis papėdžialapis (Vėzdūnė) (Spathiphyllum floribundum (Lind. et Andrė) N. E. Br.). Ajerinių (Araceae) šeimos augalas. Kilęs iš Amerikos tropikų. Dabar plačiai dauginamas ir vertinamas gėlininkystėje, turi gerą paklausą. Lapai pailgai ovališki, nusmailėjusia viršūne, širdišku pamatu, žali, žvilgantys, ryškios gyslos suteikia lapams gražią faktūrą. Žiedynkotis 30 cm ilgio, pažiedlapis 5-8 cm ilgio, 5 cm pločio, ryškiai baltas, burbuolė žalsva.

Pypytinis papėdžialapis (Vėzdūnė) (Spathiphyllum cannifolium Schott). Kilęs iš Venesuelos. Lapai išaugę iš stiebo pagrindo (lapkočiai trumpi), elipsiški ovališki, labai nusmailėjusia viršūne, tamsiai žali, paviršius nelygus, išryškėjusios gyslos. Žiedynkotis iškyla virš lapų, pažiedlapis 10-15 cm ilgio, žalsvas, burbuolė gelsva, 8 cm ilgio. Žydintis stipriai kvepia. Žydi žiemą arba anksti pavasarį.

Dauginamas kero dalimis ir sėklomis. Keras dalijamas persodinant. Sodinama į velėninės ir lapinės žemės mišinį. Persodinus laikoma šiltoje vietoje, po 8 mėnesių tinka realizacijai. Vasarą laistomas gausiai, žiemą du kartus per savaitę. Tręšiama srutomis (1:10) arba mineralinių trąšų mišiniu (3 g litrui vandens). Tinkamiausia kambario temperatūra 18-20°C. Žiemą temperatūra gali būti žemesnė, net 12°C.

Šaltinis: A. Lučinskienė „Kambarinės lapinės gėlės“ ir wikipedia