Vaistinė baltašaknė

Vaistinė baltašaknė
Polygonatum odoratum (Mill.) Druce

Vaistinė baltašaknė yra daugiametis žolinis augalas, siekiantis 20–65 cm aukštį, su išvystytu šakniastiebiu. Augalo stiebas išlenktas lanku, su ryškiomis briaunomis. Lapai išsidėstę pakaitomis ir palinkę į vieną pusę, o žiedai yra žalsvai balti, malonaus kvapo, formuojasi po 1–2 lapų pažastyse. Žydėjimo laikotarpis trunka nuo gegužės iki birželio mėnesio, o vaisiai – apvalios, melsvai juodos uogos – subręsta liepos–rugpjūčio mėnesiais.

Lietuvoje vaistinė baltašaknė yra plačiai paplitusi, ypač dažnai randama sausuose ir vidutinio drėgnumo miškuose, dažniausiai pušynuose. Augalas dauginasi šakniastiebiais ir sėklomis, kas leidžia jam efektyviai plisti natūralioje aplinkoje.

Vaistinės baltašaknės vaisiuose yra glikozidų, o šakniastiebiuose aptinkama alkaloidų, saponinų, glikozidų, gleivių bei rauginių medžiagų. Dėl šių cheminių junginių augalo vaisiai ir šakniastiebiai yra nuodingi, tačiau medicinoje jie naudojami dėl specifinių gydomųjų savybių. Be to, baltašaknė taip pat vertinama dėl savo dekoratyvinių savybių.

Į vaistinę baltašaknę panaši daugiažiedė baltašaknė (P. multiflorum (L.) All.), kurios stiebas yra apvalus, o žiedai išsidėstę po 3–5 lapų pažastyse. Ši rūšis dažnai aptinkama lapuočių ir mišriuose miškuose.

Žemaitijoje, išskyrus pajūrį, dažnai aptinkama ir menturlapė baltašaknė (P. verticillatum (L.) All.). Šios rūšies stiebas yra vagotas, šiurkštus, o lapai auga grupėmis po 2–4 viename menturyje.

Kur naudojama

Liaudies medicinoje baltašaknė naudojama reumatui, hemorojui ir kitoms ligoms gydyti. Visos augalo dalys turi diuretinį poveikį, gali sukelti vėmimą, taip pat mažina cukraus kiekį kraujyje. Šviežios šakniastiebių sultys arba džiovintų šakniastiebių nuoviras naudojami strazdanoms šalinti bei skaudamiems sąnariams ar juosmeniui įtrinti.

Svarbu pažymėti, kad baltašaknė yra nuodinga, ypač jos uogos, kurios gali tapti apsinuodijimo priežastimi, ypač vaikams.