Ramonda – kiliminis ūksminis daugiametis augalas

Ramonda – gesnerinių šeimos kiliminis, kalkingų, uolėtų vietų ūksminis daugiametis augalas. Stiebo pamatinėje dalyje išauga tanki, tvirta, visžalių lapų skrotelė. Žiedai mėlyni, rožiniai, alyviniai, balti, pavieniai arba skėtiškose kekėse.

Vaisius – dėžutė. Sėklos labai smulkios. Gentyje 3 rūšys. Tai paleogeno reliktinės rūšys Europoje. Auga Pirėnų kalnuose, Balkanų pusiasalyje. Lietuvoje auginamos introdukuotos rūšys. Mūsų respublikoje labai retos gėlės.

Pirėninė ramonda.

Auga Pirėnuose (vidurinėje ir rytinėje dalyse). Kartu su ilgalape uolaskėle randama drėgnuose uolų plyšiuose, ant kalkingų uolų. Kultivuojama nuo 1604 m.

Lapų skrotelė iki 20 cm skersmens. Lapai trumpakočiai, plačiai ovaliniai, buka viršūne, 7-8 cm ilgio, 5 cm pločio, dantyti, viršutinė pusė matinė, tamsiai žalia, apšepusi pilkais gaurais, apatinė – susivėlusiais rudais plaukeliais.

Žiedynkotis 6-12 cm aukščio, jo viršūnėje 1-7 žiedai. Vainikėlis dažniausiai iš 5 vainiklapių, šviesiai arba ryškiai violetinės spalvos, su geltona dėmele centre. Žydi gegužės pabaigoje-birželio mėn., apie 20 dienų. Sėklos sunoksta liepos mėn. Yra varietetų baltais ir rožiniais žiedais. Tai lengviausiai auginama rūšis.

Makedoninė ramonda.

Auga Balkanų pusiasalyje (centrinėje Makedonijoje, pietų ir šiaurinėje Jugoslavijoje). Aptinkama kalnų uolose, smiltainių. Augalas pavadintas Prancūzijos botaniko, geologo Ramondo (L. F. E. Ramond de Carbonniers, 1755-1827) garbei.

Kultivuojama nuo 1898 m. Augalas 7-8 cm aukščio. Lapai susiraukšlėję, trumpakočiai, kiaušiniški, karbuoti, iki 15 cm skersmens pamatinėje skrotelėje; viršutinė jų pusė tamsiai žalia, blizganti. Žiedkotis 6-8 cm ilgio, viršūnėje 1-3 žiedai. Vainikėlis dažniausiai iš 4 vainiklapių, violetiškai mėlynas, su oranžine dėme centre; dulkinė geltona. Žydi gegužės mėn., apie 22 dienas. Sėklos sunoksta liepos mėn. Yra formų baltais, rožiniais žiedais.

Visos rūšys žiemoja nepridengtos. Dekoratyvios ištisus metus. Lapai visžaliai, sudaro tankius kilimėlius. Sodinama nesaulėtoje vietoje (geriausia iš šiaurinės arba šiaurryčių pusės), humusingoje, kalkingoje, ne per sunkioje ir ne per sausoje dirvoje (1 m² 6-8 kerai). Mėgsta drėgną aplinką.

Dauginama sėklomis ir lapo auginiais.

Šviežios sėklos sėjamos vazonėliuose į smėlingą lapinę žemę su durpių mišiniu. Jos prispaudžiamos, bet žemėmis nepridengiamos. Daigai pikuojami į dėžutes, ant kurių dugno įrengtas geras drenažas; paūgėjusius augalus reikia persodinti į vazonėlius. Lapiniai auginiai šaknydinami anksti pavasarį dėžutėse į durpių ir smėlio mišinį. Jos sustatomos inspekte ir uždengiamos. Reguliariai laistant palaikoma drėgna aplinka.

Sodinama lysvelėse, alpinariumuose, akmeninių atraminių sienelių plyšiuose, korytose, išakijusiose uolienose. Ramondas galima komponuoti su kai kuriomis uolaskėlėmis, mažaugiais paparčiais, ausytomis ir gauruotomis raktažolėmis.

Gėles nelengva auginti, todėl gali būti puoselėjamos tik rūpestingų gėlininkų darželiuose. Auginant panašiose į natūralias augimvietėse, augalai vienoje vietoje vešliai gali augti daug metų, be to, savaime pasisėja ir auga nepersodinti ilgiau kaip 10 metų.