KAMBARINIŲ GĖLIŲ APSAUGA NUO KENKĖJŲ IR LIGŲ

Čia rekomenduojamos nuo kenkėjų ir ligų tik tos priemonės, kurios leidžiamos naudoti ne specialistams ir nelabai kenksmingos žmogaus sveikatai. Gamyboje nemaža yra efektyvesnių priemonių, tačiau jas gali naudoti tik specialiai paruošti žmonės ir negyvenamose patalpose.

Labai svarbu sudaryti augalui kuo geriausias augimo sąlygas, t. y. vėdinti patalpas, tinkamai tręšti ir laistyti, laiku persodinti, o pastebėjus kenkėjus ar ligos požymius, imtis veiksmingų priemonių. Jei auginama šiltnamyje, būtina jį dezinfekuoti, bent kartą per metus išbaltinti. Laikantis profilaktikos, augalai ne taip serga. Kenkėjai ir ligos dažnai įsiveisia, įsigijus naujų augalu.

Iš kenkėjų gėles dažniausiai puola amarai, tripsas, voratinklinė erkutė, nematodai, šiltnaminis baltasparnis, skydamariai, dirvinis šliužas.

Amarai. Tai žalsvi, gelsvi arba rusvi vabzdžiai. Kenkia daugeliui kambarinių šiltnaminių augalų (begonijoms, anturiams, alokazijoms, margeniams, smidrams ir kitiems švelniais lapais augalams). Čiulpia augalų sultys. Gyvena apatinėje lapų pusėje ir ant jaunų ūglių bei šakučių. Pažeistų augalų lapai sukasi, deformuojasi. Amarai greitai dauginasi, gyvena kolonijomis. Su jais kovoti reikia nuolat, kol visiškai išnaikinami.

Pastebėjus amarus šiltnamiuose, purškiama 0,2% chlorofosu arba 0,4% žaliuoju muilu. Neturint žaliojo muilo, naudojamas paprastas ūkiškas muilas (4 g muilo litrui vandens). Galima purkšti 0,3 proc. karbofosu arba rūkyti tabako dūmais (2 g machorkos 1 m3). Kambariuose purškiama česnako antpilu (50 g susmulkinto česnako užpilama litru vandens, sandariai uždaroma ir laikoma 2 paras). Česnakas tinka ir gumbams dezinfekuoti. Česnako antpilą galima maišyti su muilu.

Daroma taip. Imama 500 g česnako, susmulkinama ir stikliniame inde užpilama 3 litrais kambario temperatūros vandens. Sandariai uždaroma ir laikoma tamsioje šiltoje vietoje. Po 5 parų antpilas nukošiamas. Purškimui imama 60-80 g česnako antpilo, 10 litrų vandens, kuriame ištirpinta 50 g muilo (muilas ištirpinamas prieš pilant česnako antpilą).

Galima naikinti ir žibalu (amarus ir tripsus). į kibirą vandens įpilama 20 g žibalo. Dabar nuo kenkėjų vietoj chemikalų stengiamasi naudoti įvairius augalus, kuriuose gausu fitoncidų. Pavyzdžiui, kvapioji pelargonija greta augančias kambarines gėles apsaugo nuo amarų.

Amarus galima naikinti ir tabako dulkėmis arba tokiu antpilu: tabako lapus ar stiebus užpilti vandeniu (4:10), palaikyti dvi paras, po to skysti nupilti, praskiesti 4 dalimis vandens ir purkšti. Porą kartų nupurškus kas 7 dienos, amarai išnyksta.

Purškiama kelis kartus, kas 7 dienos, nes per vasarą amarų išsivysto kelios generacijos. Naudinga preparatus kaitalioti, pavyzdžiui, amarų apniktus augalus vieną kartą nupurkšti česnako antpilu, kitą kartą naudoti žibalą arba karbofosą. Česnako antpilu gėles galima nupurkšti ir profilaktiškai, nelaukiant, kol įsiveis amarų kolonijos.

Tripsai. Tai mažas, 1,5 mm ilgio, tamsiai rudas vabzdys su dviem poromis siaurų, spurguotų sparnų. Lervos iš pradžių būna baltos, vėliau gelsvos, be sparnų. Kenkia paparčiams, palmėms, dracenoms, fikams, mirtoms ir kitiems kambariniams augalams. Tripsai ir jų lervos gyvena apatinėje lapų pusėje ir čiulpia sultys. Lapai greit pabąla, pasidaro lyg sidabrinio atspalvio. Smarkiai pažeisti lapai džiūsta ir krinta.

Tripsai naikinami 0,3% chlorofosu arba karbofosu. Galima purkšti ir tabako nuoviru. Jis gaminamas taip. Į kibirą vandens įdedama 400 g tabako ir dieną mirkoma. Po to 3 valandas verdama. Tada tirpalas perkošiamas, praskiedžiamas 12 litrų vandens. Kitame inde ištirpinama ūkiško muilo (1 kg muilo 12 1 vandens). Abu tirpalai sumaišomi ir purškiama, geriau vakare, o ryte nupurškiama vandeniu. Likusi tirpalą, kurį vėliau bus galima panaudoti, reikia sandariai uždengti stiklainyje. Česnako antpilas taip pat naikina tripsus. Purškiama kartą per savaitę bent 3 kartus.

Skydamariai dažnai puola palmes, gebenes, smidrus. Skydamarių yra labai įvairių. Jie skiriasi forma, dydžiu, spalva. Smidrus puola šviesūs, apvalūs, smulkūs, gebenę — stambesni, vaško spalvos, paparčius tamsiai rudi, stambūs skydamariai. Jie įsikuria ant jaunų stiebelių, lapkočių ir apatinėje lapų pusėje. Dauginasi kiaušinėliais, kurių padeda labai daug. Be to, kenkėjai išskiria lipnų skystį, kuriuo užkemša lapų žioteles. Dėl to augalas suserga suodlige. Tai grybinė liga, kuria dažniausiai augalai serga šiltnamiuose. Kartais suodligė taip išplinta, kad lapai ištisai apsitraukia juodomis apnašomis. Tokių augalų sutrinka kvėpavimas, ir jie nyksta. Kambarines gėles suodligė retai pažeidžia.

Skydamarių apnikti augalai purškiami tabako nuoviru, į kurį dar pridedama denatūrato (litrui tirpalo 50 g denatūrato). Gėlininkystės ūkiuose galima naudoti 0,1% rogorą (litrui vandens 1-2 g rogoro).

Purkšti naudinga, kol šie kenkėjai jaunoje stadijoje, dar neapsidengę skydu. Senus skydamarius būtina nuvalyti šepetėliu (valoma kas 5 dienos tris savaites). Plaunama žaliuoju muilu. Neturint žaliojo muilo, naudojamas ūkiškas (litre šilto vandens ištirpinama 3-4 g muilo).

Pajūrinis miltuotasis skydamaris. Jis apninka palmes, paparčius, alokazijas, anturius, lamstus, smidrus. Suaugusi patelė pailgai apvali, iki 5 mm ilgio, rožinės spalvos, padengta miltelių pavidalo vaškinėmis išskyromis. Patelė nelabai judri. Į baltą vatos gniūžtelę patelės deda apie 600 kiaušinių. Lervos paplinta po visą augalą, įsikuria lapkočių pažastyse. Užpulti augalai nustoja augę.

Kovos priemonės tokios pačios, kaip ir nuo kitų skydamarių. Būtina nuolat naikinti jų lervas. Purškiama 0,3% karbofosu arba 0,1 % rogoru, arba tabako nuoviru, įpylus denatūrato. Geras efektas gaunamas, nupurškus muilo ir žibalo emulsija. Imama 1 kg ūkiško muilo, ištirpinama litre vandens ir kaitinama iki užvirimo. Po to įpilama 2 litrus žibalo. Viskas gerai išplakama. Gaunama grietinės tirštumo masė, kuri praskiedžiama 100 litrų vandens ir purškiama.

Šiltnaminis baltasparnis. Jis kenkia daugeliui šiltnaminių kambarinių augalų. Tai smulkūs, 1,5 mm ilgio, vabzdžiai su 2 poromis baltų sparnų. Lervos gelsvos, su vaškinėmis apnašomis, nelabai judrios. Jos čiulpia lapų sultys ir užteršia augalus savo lipniomis išmatomis. Ant pažeistų lapų atsiranda geltonos dėmės, ir netrukus jie nudžiūsta.

Pastebėjus kenkėjus, purškiama 0,3% karbofosu (0,05-0,1%), rogoru ar česnakų antpilu. Purškiama 4-5 kartus, kas savaitė.

Voratinklinė erkutė. Šis kenkėjas labai pavojingas, dažniausiai įsiveisia šiltnamiuose, kai būna sausas oras. Kambariuose pasitaiko retai. Paprasta akimi erkutė sunkiai įžiūrima. Tai mažytis raudonas taškelis, suaugusi iki 0,5 mm ilgio. Aptinkama apatinėje lapo pusėje. Lapo gyslų kampučiuose kartais pastebimas permatomas voratinklių tinklelis. Erkutė ir jos lervos čiulpia augalo sultys. Pažeisti lapai pabąla, po to pagelsta ir pradeda kristi, o neretai ir visas augalas sunyksta.

Erkutės naikinamos 0,2% trichlormetafosu-3. Purškiama kas 3-4 dienos, nes šios erkutės vystymosi ciklas priklausomai nuo temperatūros ir drėgmės trunka 10-23 dienas. Geriau vystosi, kai patalpoje sausas oras.

Dabar bandoma purkšti erkutės apniktus augalus ciklamenų gumbų nuoviru. Imama 50 g ciklamenų gumbų, 0,5 litro vandens ir verdama. Kai gumbai suverda, perkošiama per marlę. Gautu tirpalu ištepamas stiebas ir lapai. Po 5 dienų vėl pakartojama. Galima ir purkšti šiuo tirpalu; 1-2 kartus nupurškus, erkutė visai išnyksta. Ciklamenų gumbuose yra saponino, nuo kurio, matyt, erkutė ir žūva. Šis kovos būdas nekenksmingas žmogui. Galima išbandyti ir kitus augalus, kuriuose yra saponinų.

Be kenkėjų, kambarinius augalus dažnai puola ligos.

Lapų kūlės. Jos plinta ir kambariuose, ir šiltnamiuose, ypač kenkia palmėms. Lapo paviršiuje atsiranda apvalių, tamsių kurios pilnos šviesiai geltonų grybo sporų. Pažeisti lapai po kurio laiko nudžiūsta.

Pastebėjus ligos požymius, augalus reikia purkšti 1% bordo skysčiu arba vario ir muilo tirpalu, 0,3% cinebu. Smarkiai apniktus lapus pašalinti. Patalpos turi būti gerai vėdinamos, palmės laikomos šviesioje vietoje.

Kambariuose dažnai palmių lapų galai gelsta ir džiūsta, nuo sveiko žalio lapo juos skiria ruda juostelė. Taip atsitinka, kai palmės laikomos sausose patalpose arba staigiai pakeičiamos aplinkos sąlygos, perkėlus jas iš šiltnamio į kambarį. Per mažai laistant, taip pat džiūsta lapų galai. Sausų lapų galiukų nereikia pjaustyti, tokias palmes patariama purkšti šiltu vandeniu. Būtina patikrinti, ar vazone neperdžiūvusi žemė. Jei perdžiūvusi, visas vazonas panardinamas į vandenį, kad gerai permirktų visos žemės. Po to laistoma reguliariai.

Jei džiūsta apatiniai lapai, tai reiškia, kad pūva šaknys. O šaknys dažniausiai pradeda pūti, kai palmės žiemą laistomos šaltu vandeniu. Tokiu atveju jas reikia persodinti, sugedusias šaknis pašalinti, esančias žaizdas apibarstyti trinta medžio anglimi. Sodinama į naują žemę ir ne per didelį vazoną.

Aprašytas palmių lapų džiūvimas yra ne grybinės kilmės, tai atsitinka dėl nenormalių augimo sąlygų.

Miltligė. Ši liga dažniausiai puola begonijas, ypač karališkąją. Pažeistų lapų ir stiebų paviršius apsitraukia balkšvai pilkšvu valkčiu, o vėliau atsiranda tamsūs taškeliai, tai grybo kleistokarpiai. Pažeisti lapai raukšlėjasi ir džiūsta.

Pastebėjus ligos požymius, augalus reikia purkšti 0,5% kalcinuotos sodos tirpalu arba dulkinti siera. Siera dulkinama 20-21°C temperatūroje. Naudinga augalus purkšti atskiestomis karvių mėšlo srutomis. kibirą vandens (10l) dedama 1 kg karvių mėšlo ir laikoma penkias paras. Purškiama kartą per savaitę. Šiam tikslui taip pat tinka kalio permanganato ir sodos tirpalas (10 g kalio permanganato, 5 g sodos ištirpinama 10 litrų vandens).

Nuo miltligės naudojamas ir Burgundijos skystis. Dešimčiai litrų vandens imama 50 g vario sulfato (mėlynojo akmenėlio) ir 60 g kristalinės sodos arba 23 g kalcinuotos sodos. Purškiama 0,5% ir mažesnės koncentracijos tirpalu, saugant, kad nenudegtų lapai.

Chlorozė. Retkarčiais ant gėlių lapų atsiranda gelsvos dėmės. Iš pradžių lapai gelsta, vėliau ruduoja ir pradeda kristi. Po kurio laiko sunyksta ir pats augalas. Chlorozė pasireiškia dėl geležies ir iš dalies šviesos stokos bei drėgmės pertekliaus.

Chlorozės pažeistus augalus būtina tuoj pat persodinti į naują žemę. Ligos pradžioje pakanka 2-3 kartus per savaitę palieti juos žaliojo akmenėlio tirpalu (2 g į litrą vandens) ir atsigaus.

Šaltinis: wikipedia